Praktinio vairavimo egzaminą šalyje išlaiko tik kas antras būsimasis vairuotojas, tačiau, specialistų teigimu, tokia proporcija esanti visiškai normali, beveik nesiskirianti ir nuo kitų Europos šalių. Kardinalių pokyčių neturėtų atnešti ir šiuo metu rengiama nauja praktinio vairavimo vertinimo metodų ir kriterijų redakcija.
Klaipėdoje tiek teorinės, tiek praktinės vairavimo egzamino dalių rezultatai yra beveik tokie patys, kaip ir šalies vidurkis.
Pasak VĮ „Regitra” Klaipėdos filialo vyresniojo specialisto Gintauto Nagelės, paskutiniuoju metu prastai laikomus vairavimo egzaminus gali lemti pabrangęs kuras, o gal net ir artėjantis euro įvedimas.
Norintieji išmokti vairuoti, būgštaudami, jog kursai dėl šių ar kitų priežasčių pabrangs, masiškai plūsta į vairavimo mokyklas, o šios tiesiog nebespėja jų gerai parengti.
Materialiai nesuinteresuoti
Pasak G. Nagelės, paskutiniaisiais metais egzaminuojamųjų skaičius uostamiestyje išaugo maždaug 15 proc. Per dieną praktinį vairavimo egzaminą laiko iki 50 žmonių.
„Paprastai krūvis padidėdavo gegužės mėnesį, o rudenį, iki rugsėjo pabaigos, srautas nuslopdavo. Dabar norinčiųjų nemažėja, jų tikriausiai bus iki pat Naujųjų metų”, – svarstė G. Nagelė.
Eismo sąlygos, anot jo, egzaminų rezultatams įtakos neturi, svarbiausias veiksnys – mokyklų apkrovimas.
„Regitros” duomenimis, šiemet teorijos egzaminas šalyje sėkmingai išlaikytas 64,63 proc. atvejų, o praktikos – apie 51 proc. Klaipėdoje teoriją šiemet išlaikė 60 proc. bandžiusiųjų, o praktiką – 50 proc.
Panašūs rezultatai, pasak „Regitros” Egzaminų metodikos skyriaus vyriausiojo specialisto Sauliaus Šumino, yra ir kitose šalyse.
Teorijos egzaminas šiuo metu kainuoja 28 litus, o praktikos – 83. Perlaikyti pastarąjį, jei egzaminuojamasis neišlaikė miesto gatvėse, kainuos tiek pat, o jei aikštelėje – 65 litus.
G. Nagelė griežtai atmetė įtarimus, jog egzaminuotojai galėtų būti suinteresuoti tuo, kad kuo daugiau būsimųjų vairuotojų iš pirmo karto egzamino neišlaikytų. Jų atlyginimai nuo egzaminuojamųjų skaičiaus esą visiškai nepriklauso.
Tą patį patvirtino ir S. Šuminas – jokio suinteresuotumo dėl to, kad žmonės neišlaikytų vairavimo egzamino, esą nėra ir negali būti.
Beje, anot G. Nagelės, manantieji, jog egzamino metu buvo „sukirsti” neteisingai, per 10 dienų gali pateikti apeliaciją, tačiau tokio atvejo uostamiestyje jis neprisimenąs. „Kartais ateina patys egzaminuotieji arba jų tėvai, bet visada paaiškiname, kodėl egzaminas buvo neišlaikytas”, – sakė G. Nagelė.
Ko nereikalaujama, nesimoko
S. Šumino teigimu, tekdavo išgirsti nuomonių, jog „Regitra” per griežtai vertina laikančiuosius praktikos egzaminą. Tačiau Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacijai pateikus rengiamą vertinimo metodų ir kriterijų redakciją, ši atsakė pastabų neturinti.
Jo teigimu, nieko nuostabaus, kad kalčiausias dėl neišlaikyto egzamino paprastai lieka tas, kas priėmė tokį sprendimą. „Niekas juk neprisipažins, kad ar mokykla nelabai išmokė, ar pats nesimokė”, – pastebi specialistas.
Palengvinti praktikos egzamino, kuris iš tiesų nesąs lengvas, nesirengiama. Anot S. Šumino, mokymo programa esanti platesnė nei egzamino reikalavimai, tačiau, jei per egzaminą nebus reikalaujama kokių nors vairavimo figūrų, tikriausiai dauguma jų ir nesimokys.
Pavyzdžiui, į 2000 metais patvirtintą vairuotojų rengimo programą B kategorijos kelių transporto priemonių vairuotojams yra įtrauktas ir važiavimas su priekaba tiek aikštelėje, tiek mieste, tačiau S. Šuminas išreiškė abejonę, ar tikrai visose vairavimo mokyklose to mokoma, nes į praktikos egzamino reikalavimus važiavimas su priekaba neįtrauktas.
Beje, su vairavimo mokyklomis „Regitra” stengiasi kuo glaudžiau bendradarbiauti, nes, pasak S. Šumino, iš esmės dirbamas tas pats darbas, ir interesas esąs bendras – parengti gerą vairuotoją.
Palengvinti nereikia
„Vakarų ekspreso” pakalbinti uostamiesčio vairavimo mokyklų vadovai griežtų vertinimo kriterijų „Regitroje” ar pačių egzaminuotojų dėl neišlaikomų egzaminų kaltinti nelinkę. Sėkmė esą priklauso nuo pačių būsimųjų vairuotojų gabumų ir įdėtų pastangų.
Pasak vienos vairavimo mokyklos savininko Edmundo Matuzevičiaus, esama žmonių, kurie įsivaizduoja, jog sumokėję pinigus už kursus privalo gauti vairuotojo pažymėjimą, tačiau nededa užtenkamai pastangų. „Tai matau jau vien ir iš lankomumo”, – sakė E. Matuzevičius.
Jis neneigia, jog iš tiesų nemažai priklauso ir nuo vairavimo mokyklos – joms turėtų rūpėti ne „prikepti” vairuotojų, o iš tikrųjų juos išmokyti.
„Lengvai į „Regitrą” savo mokinių neleidžiame, tik tada, kai išlaiko mokyklinius egzaminus. Jei prastai lanko ir neišlaiko mokyklinės įskaitos, paliekame „antriems metams”, t. y. vėl rengiame iš naujo, tiesa, pinigų nebeimame”, – tikina vairavimo mokyklos vadovas.
Anot jo, egzamino vertinimo kriterijų sušvelninti nereikėtų, nes avarijų mieste ir taip netrūksta, o vairuotojo pažymėjimą gavęs žmogus turi mokėti vairuoti.
Jam pritarė ir kitos vairavimo mokyklos savininkas Artūras Strižakas. „Geriau tegul neišlaiko egzamino, negu gatvėje padaro avariją. Jeigu neišlaikai, vadinasi, esi nepasirengęs. O jei žmogus įsitikinęs, kad buvo neteisingai „užspaustas”, juk gali per dešimt dienų paduoti apeliaciją”, – sakė A. Strižakas.
Kita vertus, anot mokyklos vadovo, kartais ir gerai pasirengęs mokinys gali neišlaikyti, nes, pavyzdžiui, per egzaminą būna nedėmesingas. Vis dėlto daugiausia esą priklauso nuo jo paties, nes ne visi vienodai deda pastangų ar yra gabūs. „Čia kaip ir matematika – vieniems sekasi, o kiti niekaip neišmoksta”, – pastebi pašnekovas.
Jo teigimu, mokyklose dabar iš tiesų esąs norinčiųjų vairuoti antplūdis, bet dėl to, kad egzaminai prasčiau laikomi, šios įstaigos nesančios kaltos.
„Išlaikyti egzaminą važiavus tik 20 privalomų valandų daugumai per sunku, bet žmonės patys skuba, nori kuo greičiau. Gal tada, kai mokyklos perpildytos, mažiau galimybių imti papildomų vairavimo valandų, tačiau ko skubėti eiti į „Regitrą”, jei dar nesijauti tvirtai”, – sakė A. Strižakas.
Vis dėlto, jo teigimu, mokyklos gerina mokymo bazę ir kokybę, stengiasi tobulėti ir pati „Regitra”, todėl išlaikančiųjų skaičius turėtų augti.
Giedrė Norvilaitė