Bankrutuoja alų gaminusi „Daiga”

„Daigos” savininku tapo 1998-aisiais
„Daigai” bankroto bylą iškėlė UAB „Alytaus rentiniai”, kuriai alaus gamyklos bendrovė už atliktus darbus nuo pavasario buvo skolinga per 10 tūkstančių litų. „Manęs niekas net nekvietė į teismą Kaune. Tądien, kai buvo priimta teismo nutartis, man apie bankroto iškėlimo bylą pranešė telefonu. Galutinai tuo patikėjau po dviejų dienų gavęs teismo nutartį”,- tvirtino J.Petrulionis.
Jo teigimu, 1990-ųjų rudenį prasidėjo „Daigos” statyba, o 1994-ųjų pavasarį joje pradėtas gaminti alus. J.Petrulionis, 1992-ųjų vasarą, palikęs miesto savivaldybės vicemero pareigas, pradėjo vadovauti alaus daryklos statyboms, paskui tapo bendrovės direktoriumi. Jis iš pradžių turėjo tik 10 procentų akcijų. 1998-aisiais įsigijo 100 procentų akcijų ir tapo „Daigos” savininku.
Pasak direktoriaus, įmonei 1999-ieji buvo sėkmingiausi ir pelningiausi metai: buvo realizuotas rekordinis kiekis – 1 milijonas 900 litrų – alaus. „Tuomet ir kainų politika buvo palankesnė, ir konkurencija tarp alaus gamintojų mažesnė. Apie tuos metus šiandien galima tik pasvajoti”, – sakė J.Petrulionis.

Smūgį sudavė didmenininkai

Direktoriaus tvirtinimu, „Daigos” bankrotą lėmė kelios priežastys. Maždaug prieš penkerius metus mažieji aludariai, siekdami išsilaikyti, buvo įtikinę Vyriausybę jiems padidinti akcizo mokėjimo lengvatą. Nors Vyriausybė jau buvo parengusi įstatymo projektą, kuriame numatyta mažoms alaus darykloms palanki pataisa, Seimas jį atmetė. „Šios didesnės lengvatos neįteisinimas tarsi ir užprogramavo mažų alaus gamybos įmonių bankrotą”, – mano J.Petrulionis.
Šiemet liepos 1-ąją prie bankroto vedantį smūgį „Daigai” sudavė didmenininkai, produkcijos realizavimo sutartis su įmone nutraukdami būtent vasarą. Tada alaus pardavimas pradėjo akivaizdžiai mažėti, įmonė negavo pajamų, neįstengė laiku sumokėti mokesčių. Kadangi „Daiga” už liepą ir rugpjūtį valstybei nesumokėjo akcizo, PVM, gyventojų pajamų mokesčių, t.y. 77 tūkstančių litų, rugsėjo 6-ąją Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba sudavė lemiamą smūgį: įmonei panaikino alaus gamybos licenciją. Po kelių dienų, Lietuvos dienraščiuose pasirodžius informacijai apie licencijos „Daigai” panaikinimą, prekybininkai ėmė neatsiskaitinėti už parduotą alų.

Iš darbo bus atleistas pirmadienį

Vakarykščiame bankrutuojančios alaus daryklos darbuotojų susirinkime kai kurie svarstė, ar gali būti tokių keistų ir kryptingų sutapimų. Darbuotojai, prarandantys darbą įmonėje, darė prielaidą, kad gali būti užkulisinių susitarimų iš Lietuvos alaus rinkos eliminuoti mažas alaus daryklas. Bet niekas negali to nei įrodyti, nei paneigti. „Politikai į smulkųjį verslą atsisuka tik per rinkimus”,- mano J.Petrulionis.
Kai „Daigai” buvo panaikinta alaus gamybos licencija, Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba leido tik realizuoti produkcijos likučius. Nuo rugsėjo 6-osios įmonėje susikaupė apie 140 tūkstančių litrų alaus. Minėta tarnyba išdavė leidimą likusį alų parduoti iki lapkričio 1 dienos.
Vakar teismo paskirtas „Daigos” bankroto administratorius Gintaras Gelčys tvirtino, jog per šį terminą alaus parduoti nepavyks, todėl teks prašyti leidimą pratęsti. „Didžiausia kliūtis realizuoti likusį alų ta, kad su bankrutuojančia įmone niekas nenori turėti reikalų”,- sakė J.Petrulionis.
Šiandien balansinė „Daigos” turto vertė 4 milijonai litų. Bendrovėje dirba keturios dešimtys darbuotojų. Teismui iškėlus bankroto bylą, buvo areštuotos įmonės sąskaitos, paimtas spaudas, J.Petrulionis liko direktoriumi be įgaliojimų. Jis iš darbo bus atleistas ateinantį pirmadienį. Nuo tada dalimis bus atleidžiami ir darbuotojai.

„Daiga” – šeimos verslas

„Daiga” per 2 milijonus litų įsiskolinusi Valstybinei mokesčių inspekcijai, „Sodrai”, bankui, butelių, etikečių, vandens, elektros, dujų tiekėjams ir kitiems kreditoriams. Darbuotojams atlyginimas nesumokėtas tik už rugsėjį – iš viso maždaug 25 tūkstančiai litų. „Mano politika buvo pirmiausia atsiskaityti su darbuotojais”,- teigė J.Petrulionis.
G.Gelčys darbininkams pažadėjo, kad atlyginimų ir atostoginių pinigų jie sulauks iki Kalėdų. Įmonė veikianti ir neapleista, todėl įmonės bankroto administratorius tvirtino sieksiąs, kad būtų ne išdraskyta, o parduota kaip objektas. Tad alaus darykla ir toliau bus saugoma.
J.Petrulionis, trylika metų vadovavęs „Daigai”, prisipažino besijaučiantis nemaloniai: „Nors statyta, kurta, sudėtos visos mano santaupos, save raminu, kad bankrotas nėra mirtis, reikia sukaupti sveikatos ateičiai, nes iki pensijos liko dar septyneri metai. Teks ieškoti kito darbo. Mūsų alus buvo gerai vertinamas, jį gaminome pagal klasikinę technologiją. Gamybos procesas truko nuo 30 iki 40 parų: natūraliai rūgo, noko, buvo pasterizuojamas. Tai buvo mūsų šeimos verslas. Bet aš nesugebėjau parduoti paties pagaminto produkto”. Jo dukra alaus darykloje dirbo direktoriaus pavaduotoja ekonomikai, sūnus vadovavo gamybai.
Direktorius, paklaustas, ar tikėtina, kad „Daigą” kas nors nupirks ir vėl gamins alų, atsakė: „Tik taip ir turėtų būti. Tačiau sėkmingai dirbs tas, kas įmonę įsigijęs produkciją sugebės parduoti”.
Onutė Pluščiauskienė