Dvidešimt metų profesionaliai muzikuojantis Rolandas Janavičius gyvenime patyrė ir skaudžių, ir linksmų akimirkų. Šiuo metu daug koncertuojantis bei naują albumą leidžiantis aukštąjį muzikos išsilavinimą turintis dainininkas sako jaučiantis pakankamai patyręs, bet dirbantis ne sau, o žmonėms. Ir niekada negailintis laiko jauniems, tik ką pradėjusiems karjerą atlikėjams konsultuoti.
Karjerą scenoje Rolandas Janavičius pradėjo daugiau nei prieš dvidešimt metų. Jau būdamas aštuoniolikos jis grojo pučiamaisiais instrumentais, demonstravo puikius vokalinius sugebėjimus.
1987-aisiais Rolandas buvo pakviestas į tuo metu Lietuvoje itin populiarų profesionalų ansamblį „Nerija”. Nuo 1991-ųjų iki 1996-ųjų dainavo grupėje „Rondo” – šio ansamblio įrašai sistemingai figūravo geriausių dainų ir albumų paraduose.
Pirmąjį solinį albumą R.Janavičius išleido 1995 metais ir, panaudodamas įgytą patirtį, ėmėsi šou programų kūrėjo ir atlikėjo veiklos.
„Dainuodamas grupėje „Nerija” įgijau tikrai nemažai patirties. Ten visada būdavo daug žymių ir talentingų muzikantų”, – prisimena Rolandas.
– Dvidešimt metų scenoje – iš tiesų nemažai. Kuris muzikavimo etapas tau buvo geriausias?
– Įvardyti negalėčiau. Kiekvienas gyvenimo tarpsnis turi savą indėlį, tiek teigiamų, tiek neigiamų dalykų. Su kiekvienais metais ir pokyčiais veikloje kilau po laiptelį. Su kiekvienu etapu patirdavau vis kažką nauja, ko nebuvo iki tol. Esu tokios nuomonės: kiekviena nauja diena yra gerai.
Padeda pradedantiesiems
– Jau kuris laikas negirdėti apie tavo solinę kūrybą. Kuo dabar užsiimi?
– Nemažai koncertuoju. Ypač daug darbo turėjau vasarą. Ar dainuodavau tik privačiuose vakarėliuose? Teko ir tokiuose. Pavyzdžiui, neseniai koncertavau studentams. Tačiau visą šį laiką pasirodymus rengiau ir platesnei visuomenei.
– Dirbi pats sau ar užsiimi ir vadybininko, prodiuserio veikla?
– Neretai į mane kreipiasi pagalbos, patarimų pradedantys dainuoti atlikėjai. Visada mielai jiems pagelbėju. Tačiau iš scenos naujokų imti atlygio negaliu. Pinigus tenka užsidirbti tik iš savo paties koncertų, albumų.
– Kalbant apie albumus, jau senokai laukiame pasirodant naujojo…
– Kaip tik dabar baigiami paskutiniai darbai įrašų studijoje. Naujasis mano albumas pasirodys šio mėnesio pabaigoje arba lapkričio pradžioje. Ilgai laukti teko dėl kelių priežasčių. Man nepatinka užsidaryti įrašų studijoje ir tūnoti, kol bus baigtas albumas. Mėgstu eksperimentuoti, žiūrėti, kaip įdainuotus kūrinius vertina publika. Todėl, įrašęs kelias dainas, rengdavau koncertus. Daug gerų darbų vienu metu nenudirbsi…
Apie merginas, vestuves ir gyvenimą
– Tavo pasirodymuose niekuomet netrūkdavo merginų. Ar ir gyvenime esi širdžių ėdikas?
(Po garsaus juoko pasigirsta nekonkretus atsakymas.)
– Scenoje kartais būni vienas, o asmeniniame gyvenime – visai kitas žmogus. Tačiau jeigu tokių klausimų kyla, vadinasi, gerai: esu nenuvertinamas!
– O gyvenimo draugę turi?
– Turiu. (Tai štai kodėl taip nenoriai atsakinėjo į klausimą apie merginas…) Greit švęsime jubiliejų – draugaujame penkerius metus.
– Tai kada vestuvės?
– Oi, tie žurnalistai… Iškelsim ir vestuves. Tačiau pirmiausia susituoksime, tik vėliau apie tai žiniasklaidai pranešime.
– Nepatinka didelės ir viešos vestuvės?
– Viskam yra ribos. Asmeninis gyvenimas turi būti privatus.
– Jautiesi pakankamai brandus santuokai?
– Barzda jau lyg ir želia… (juokiasi) Sakoma, kai stogas pradeda važiuoti, tada ir pasijunti brandus. Man kol kas dar nevažiuoja. Bent ne nuolatos.
Dainos – ne tik lietuviškai
– Tavo pasirodymuose nemažai dėmesio skiriama šou elementams. Kodėl neakcentuoji dainavimo?
– Jei skirčiau dėmesį vien tik dainoms, atėjusieji į koncertą negautų viso komplekto. Žiūrovai ateina pirmiausia išsidūkti, išsišėlti. Noriu, kad jie tai ir gautų. Didžiausią dėmesį koncertuose skiriu bendravimui su publika. Jeigu nemokėsi išlaikyti kontakto, žiūrovams pasidarys neįdomu, nuobodu.
– Šįvakar 22 valandą koncertuosi Panevėžyje, „Egivelos” pramogų centre. Kokios dainos skambės tavo programoje?
– Bus ir senų remiksuotų, ir naujų kūrinių. Daugiausia mano repertuaro sudaro šokių dainos. Ar jos kiek nors pasikeitė nuo ankstesnių? Taip. Keičiantis klausytojų poreikiams ir muzikos stiliams, tenka keistis ir man.
– Kodėl dainuoji ne tik lietuviškai, bet ir rusiškai?
– Teko nemažai koncertų surengti Rusijoje, taip pat Baltarusijoje, kitose slaviškai kalbančiose šalyse. Lietuvoje greit turėtų nebekilti klausimų, kodėl dainuojama viena ar kita kalba. Lietuviams patinka rusiška muzika. Kiek žinau, šiuo klausimu neišsiskiria ir panevėžiečiai. Todėl šįvakar mano programoje bus galima išgirsti ir rusiškų dainų.
– Ar visada stengiesi įtikti publikai?
– Visada. Juk dirbu ne sau, bet liaudžiai. Lietuvoje turime pavyzdžių, kai dirbama sau. Tačiau tokie žmonės priversti ir sau pinigus mokėti.
Su liga kovoti padėjo artimieji
Maždaug prieš aštuonerius metus Rolandas sunkiai sirgo. Kovoti su vėžiu jis buvo priverstas pusantrų metų. „Niekam to nelinkėčiau patirti”, – prisimena dainininkas.
– Kaip pavyko įveikti ligą?
– Labiausiai man padėjo aplinkinių palaikymas. Nors apie savo ligą pranešiau tik artimiesiems, pasveikęs sužinojau, jog manimi rūpinosi daug daugiau žmonių. Jie pranešė man tai tik viskam pasibaigus.
– Kiek žinau, tau teko domėtis įvairiomis religijomis. Ar tai irgi turėjo įtakos išgijimui?
– Įvairiomis kultūromis ir religijomis pradėjau domėtis dar iki tol. Kiekvienam žmogui turbūt kažkada ateina laikas, kai norisi ieškoti, geriau save pažinti.
– Ar ir dabar tuo domiesi?
– Tai kad nėra tam laiko. Savęs ieškojimai – jau praeityje. Dabar esu užsiėmęs visai kitais dalykais.
Planuoja išleisti albumą Rusijoje
– Seniau gyvenai Klaipėdoje, vėliau persikraustei į sostinę. Kur gyventi geriau?
– Žinoma, Vilniuje. Kodėl persikrausčiau? Tiesiog atsirado dar viena vieta, kur galiu gyventi. Sostinėje geresnės galimybės muzikuoti, be to, dabar galiu dažniau matytis su draugais.
– Kokie tavo artimiausi profesiniai planai?
– Jau minėjau, kad greit prekybos vietas pasieks mano naujasis albumas. Šiuo tikslu ruošiama nauja koncertinė programa. Be to, jau seniai svajoju albumą pasiūlyti Rusijos rinkai. Tačiau tam vis pritrūkdavau laiko.
– Kada pradėjai koncertuoti Rusijoje?
– Prieš dvejus metus. Apvažinėta tikrai daug, tik nėra albumo. Paprasčiausiai norėjosi kitos erdvės, naujų pojūčių, naujos rinkos.
– Ir kokia ta rinka?
– Didelė. Be rimto užnugario ten nieko nepadarysi. Todėl ir buvo sulėtėję visi albumo išleidimo darbai.
– O užnugarį jau turi?
– Galiu pasakyti tik tiek: darbai šiek tiek pajudėjo. Sugalvosim „įlįsti” į kitą rinką – pradėsim dainuoti angliškai. Tačiau kol kas mums užtenka Lietuvos bei planų Rusijoje.
Kęstutis Urbanavičius