Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakulteto bendruomenė įvairiais renginiais pažymi Lietuvos Respublikos pedagogikos aukštojo mokslo 70-metį, kurio ištakos yra uostamiestyje.
Šiandien tęsiasi vakar Pedagogikos fakultete prasidėjusi Baltijos pedagogikos istorikų asociacijos Lietuvos skyriaus ir Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakulteto Edukologijos katedros organizuojama tarptautinė mokslinė konferencija „Ugdymo teorija ir praktika XX a. II pusėje”, kuri dedikuojama Pedagogikos fakulteto 30-mečiui bei Respublikos pedagoginio instituto Klaipėdoje 70-mečiui.
Prie geležinkelio stoties
1902 metais pirmuosius mokslo metus Klaipėdoje pradėjo penktoji Mažosios Lietuvos mokytojų seminarija. 1905 m. netoli geležinkelio stoties (dabar S.Nėries g. 5) miesto valdžia skyrė didelį sklypą naujo seminarijos pastato statybai, kuri užbaigta 1908-aisiais. Į seminariją kasmet buvo priimama 30-40 jaunuolių, mokslas trukdavo trejus metus. Ji buvo įsteigta lietuvių kalbą mokantiems mokytojams rengti, bet jau 1909 metais mokyti lietuviškai šio krašto mokyklose buvo uždrausta.
1923 metais Klaipėdos kraštui tapus Lietuvos autonomija, į seminariją imta priiminėti tik lietuvių ir vokiečių, t.y. oficialiąsias kalbas mokančius jaunuolius.
Lietuvoje vykstant švietimo reformai (4-ojo dešimtmečio viduryje), paaiškėjo, jog seminarijoje parengti mokytojai neatitinka keliamų kvalifikacinių reikalavimų, todėl mokytojus pradėta rengti pedagoginiuose institutuose. Taigi 1935 m. rugsėjo 15 d. seminarijos patalpose buvo įsteigtas Respublikos pedagoginis institutas (RPI), o 1936 m. pati seminarija uždaryta.
RPI buvo pirmoji Lietuvoje pradžios mokyklos mokytojų rengimo institucija, teikusi aukštąjį išsilavinimą.
Į institutą buvo priimami klausytojai, baigę gimnaziją, mokytojų seminariją ar kitą panašaus lygio specialiąją mokyklą. Mokėsi vyrai ir moterys. Studijos buvo nemokamos ir trukdavo dvejus metus. Pirmuoju instituto direktoriumi buvo Vytautas Soblys, o nuo 1937- ųjų – Mečys Mačernis. Tuomet dirbo apie 30 dėstytojų, iš kurių išaugo garsūs Lietuvos mokslininkai Jonas Budzinskis, Jonas Laužikas, Jonas Remeika, Joanas Kirvickas.
1936 m. įsteigta 6 skyrių bazinė instituto pradinė mokykla, kurioje buvo atliekama praktika. 1938 m. buvo pastatyti (architektas Vytautas Landsbergis) Klaipėdos pedagoginio instituto gimnastikos ir sporto rūmai (dabar S. Dariaus ir S. Girėno g. 8).
1939-aisiais Klaipėdos kraštą užgrobus hitlerinei Vokietijai, institutas skubiai buvo perkeltas į Panevėžį. Antrojo pasaulinio karo pradžioje Lietuva atgavo Vilnių ir institutas buvo perkeltas į sostinę.
Klaipėdoje veikusį institutą baigė daug gerai pasirengusių specialistų – rašytoja Alė Rūta-Elena Viktorija Nakaitė Arbienė, vėliau išvykusi gyventi į JAV, pedagogas ir švietėjas Antanas Busilas.
Vokiečių okupacijos laikotarpiu Klaipėdoje sistemingas pedagogų rengimas buvo nutrūkęs.
Trūko mokytojų
1946 m. sovietų valdžia uostamiestyje atidarė dvimetį mokytojų institutą (KMI), kuris įsikūrė dabartinio Klaipėdos universiteto Menų fakulteto pastate. Institutas kaip „nepilna” aukštoji mokykla rengė mokytojus progimnazijoms, kurių labai trūko.
1956 m. Klaipėdos mokytojų institutas sujungtas su Šiaulių mokytojų institutu, o 1971 m. atidarytas Šiaulių pedagoginio instituto Klaipėdos muzikos fakultetas. Pirmuoju dekanu buvo Vytautas Jakavičius.1974 m. šis fakultetas buvo reorganizuotas į Pedagogikos ir Kultūros fakultetus. Pedagogikos fakulteto dekanu tapo Albertas Juška.
Tame pačiame pastate (K. Donelaičio g. 4) nuo 1946 m. veikė atkurta Klaipėdos mokytojų seminarija, kuri po karo 1949 m. išleido pirmąją mokytojų laidą. Iki 1948 metų buvo atstatinėjamas ankstesnis pastatas (S. Nėries g. 5), į kurį persikėlė ir seminarija. 1952 m. mokytojų seminarijas imta vadinti aukštesniosiomis pedagoginėmis mokyklomis, todėl uostamiesčio mokytojų seminarija nuo šiol buvo vadinama Klaipėdos aukštesniąja pedagogine mokykla, kuriai 1972 m. suteiktas Antano Venclovos vardas.
Fakultetas išaugo
1975 m. į Klaipėdą (S. Nėries g. 5) buvo perkelti Šiaulių pedagoginio instituto ikimokyklinio auklėjimo pedagogikos ir psichologijos specialybės kursai. Įsteigtas naujas padalinys – Šiaulių pedagoginio instituto Klaipėdos ikimokyklinio auklėjimo fakultetas. Šis laikotarpis susijęs su aukštojo pedagoginio mokslo tradicijų atnaujinimu ir įtvirtinimu Klaipėdos krašte. Kasmet didėjant studentų skaičiui, fakultetas augo, plėtėsi ir ilgainiui atsidūrė tarp didžiausių Lietuvoje.
Fakultetui vadovavo A. Milinauskis, doc.J. Rauckis. 1977 m. pirmąja prodekane išrinkta doc. J. Pocienė, o 9-ąjį dešimtmetį jau dirbo du prodekanai. Tai doc. A. Ruškys, prof. O. Tijūnėlienė, doc. A.Lukoševičius, dr. I. Pašilytė, doc. R.Čepienė, doc. D. Česnauskienė, asist. P. Žakaitis, doc. R. Braslauskienė.
Įsteigė universitetą
Prasidėjęs lietuvių tautos atgimimas sukėlė minčių turėti Klaipėdoje savo Alma Mater. 1989 m. lapkričio mėn. 17 d. įvyko pirmoji mokslinė konferencija, skirta Klaipėdos universiteto steigimo idėjai įgyvendinti. Jos metu pasirašytas kreipimasis į Lietuvos visuomenę ir Respublikos vadovybę leisti nuo 1990 m. liepos įsteigti Klaipėdoje universitetą (KU).
1990 m. rugsėjo mėn. 28 d. Lietuvos Respublikos vyriausybė nusprendė nuo 1991 m. sausio mėn. 1 d. uostamiestyje esančių aukštųjų mokyklų ir mokslo įstaigų pagrindu įsteigti Klaipėdos universitetą.
Kitąmet KU senatas patvirtino trijų fakultetų, tarp jų ir Pedagogikos, steigimą.
1991 m. rugsėjį į šio fakulteto stacionarinį ir neakivaizdinį skyrius buvo priimti pirmieji studentai. Naujai suformuotas fakultetas keitė savo veiklos profilį, tačiau pagrindinė idėja – rengti aukštos kvalifikacijos pedagogus uostamiesčiui ir Vakarų Lietuvos regionui – liko gyva.
Pirmuoju KU PF dekanu buvo išrinktas prof.habil.dr. Vytautas Jakavičius (1991-1993). Vėliau šias pareigas ėjo doc.dr. Ramutė Čepienė (1993-1994), prof.habil.dr. Eugenija Adaškevičienė (1994-1996), o nuo 1996 m. fakultetui vadovauja doc.dr. Antanas Lukoševičius. Šiuo metu dekanui talkina studijų prodekanė doc.dr. Regina Dilienė bei mokslo ir tarptautinių ryšių prodekanė dr. Reda Vismantienė. Fakulteto tarybos pirmininkas – doc.dr. Mindaugas Rugevičius.
1991 m. pasirinkta nauja vaikystės pedagogikos studijų kryptis (pagrindinių studijų) buvo vienintelė šalyje. Vėliau atsirado naujų programų. Reformuotame fakultete atsirado universitetiniam studijų moduliui būdingos trijų pakopų – bakalauro, magistrantūros, doktorantūros – studijos.
Doktorantūros rengimo kaita (1992-2004) rodo, kad mokslinis fakulteto potencialas nuolat pasipildo naujais mokslininkais ir dominuoja universiteto bendruomenėje.
Pedagogikos fakultete veikia 8 katedros: Edukologijos (vedėjas doc.dr. Vidimantas Raudys), Katechetikos (kunigas doc.dr. Arvydas Ramonas), Kūno kultūros (prof.habil.dr. Eugenija Adaškevičienė), Meno pedagogikos (doc.dr. Rasa Jautakytė), Psichologijos (doc.dr. Mindaugas Rugevičius), Socialinės pedagogikos (doc.dr. Ilona Jonutytė), Ugdymo metodikų (doc.dr. Alona Rauckienė), Vaikystės pedagogikos (doc.dr. Rasa Braslauskienė).
Vidimantas Raudys
KU Pedagogikos fakulteto Edukologijos katedros vedėjas