Pavargau nežinia nuo ko

Jau senokai pasibaigė atostogų malonumai, tačiau ne vienas ne tik jas pamiršo, bet jau ėmė laukti naujų. Todėl, kad vėl jaučiasi pavargę, rytais sunku išsiristi iš lovos, o atėjus į darbą – susikaupti. Šiemet nuotaiką kur kas ilgiau skaidrino labai gražus, saulėtas ruduo, bet dabar, šiam metų laikui parodžius „tikrąjį” veidą, pasipylė depresijos.

Depresijos pagalbininkai

Mūsų nuotaikas valdo daugybė faktorių, bet dažniausiai blogai nuteikia nesėkmės, pervargimas. Antanina V., pasiūliusi šią temą, tvirtino, kad jau kelinti metai nejaučia gyvenimo džiaugsmo. Atrodytų, kad turėtų kuo džiaugtis: turi darbą, neblogas pajamas, šeimą, draugų ratą. Tačiau, anot Antaninos, ryte atsikėlus nesinori eiti į darbą, apnikusi apatija, o vakare iš nuovargio vos pavelka kojas.

Moteris tvirtino, kad minčių apie savižudybę dar neateina, bet vis dažniau sugauna save galvojant, kad nieko neatsitiktų, jeigu… Kas pasiges? Kas nuo to pasaulyje pasikeis? Dulke buvai, dulke ir pavirsi.

Tokiu atveju gydytojai siūlo pagalbos kreiptis į psichoterapeutą. Ne visi ryžtingai pasuka prie tokio specialisto durų, nes daugelį jaudina žodis, kuris prasideda „psicho”. Nekalbama apie atvejus, kai sunkius nusikaltimus padarę žmonės nori išvengti bausmės ir apsimesti nepakaltinamais. Kitais atvejais pas mus jau nuo seno susiklosčiusi neigiama nuomonė apie dvasios ligonius. Tokie dažniausiai apšaukiami viena sąvoka: „psichas”.

Specialistai sako, kad toks priešiškas nusistatymas, pavėluotas pagalbos šauksmas, kaip ir kiekviena uždelsta liga, prišaukia tikrą nelaimę. Tada pasitikrinti pas specialistą kartais nuvedama net jėga. Daugeliu atvejų pakrinka nervai nuo stiprių emocinių išgyvenimų, nelaimių, praradimų.

Yra nemažai būdų praskaidrinti nuotaiką. Tačiau tamsiuoju metų laiku gana elementarus gydymasis šviesos terapija. Ne visada būtina kreiptis į specialius kabinetus. Turbūt ne vienas esame pastebėję, kad rudenį ir žiemą, kai lauke net dieną alinanti prieblanda, traukia užeiti kur šviesiau. Kad ir į prekybos centrus, kur visąlaik plieskia šviesa. O juk galime panašiai pasidaryti ir namuose. Sutaupydami keliolika kilovatvalandžių, kur kas daugiau prarandame geros nuotaikos.

Giriasi neatostogavę

Nereikia norėti, kad visą laiką būtume euforinės nuotaikos, nes tai būtų taip pat tam tikros ligos požymiai. Specialistų nuomone, normalu, kai vieną dieną slegia bjauri nuotaika, o po kurio laiko atsigauname ir gyvenimas prašviesėja. Rimtai susirūpinti tenka, kai bloga nuotaika kamuoja savaites ir mėnesius. Tada gali išsivystyti psichikos būsena, kuriai būdinga prasta nuotaika, mąstymo ir judesių slopinimas. Taip žodynai apibūdina šias laikais plintančią ligą – depresiją.

Vis daugėja žmonių, visą save atiduodančių darbui, savo verslui. Ne vienas šiandienos verslininkas tarsi pasigiria, kad jau daug metų neatostogavo. Medikus tokie žodžiai šiurpina, nes jie puikiai žino, kad kiekvieno žmogaus organizmas turi ribotas energijos atsargas, kurias reikia periodiškai papildyti. Ne vieno užimto žmogaus jėgoms atstatyti ir atsipalaiduoti „greitoji pagalba” – vakare išgerta taurė, nors ir paties brangiausio gėrimo, vis greičiau veda į aklavietę.

Problemas reikia spręsti

Kai kurie žmonės skundžiasi, kad jau ryte jaučiasi pavargę. Pasekime Dianos L. dienotvarkę. Moteris tvirtino, kad dirba namudininke. Gyvenimas tarp keturių sienų, anot specialistų, taip pat alina psichiką, nes nuo neatmenamų laikų esame pripratę gyventi gamtoje, kur nuolat keisdavosi aplinka, regėjimo rakursai. Nuolatinis įspūdžių atnaujinimas – tai tarsi deguonis psichikai.

Moteris rytais mėgsta pažiūrėti informacinę televizijos laidą, iš kurios sužino naujienas ir kartais susinervina dėl nemalonių įvykių. Po to perskaito dienraščius, iš kurių taip pat dažniausiai gauna nemažai neigiamos informacijos. O kai pagaliau sėda prie įprasto darbo, jau būna pavargusi, nes televizorius, kaip ir spaudos skaitymas, taip pat išsunkia energiją. O begaliniai pokalbiai apie problemų sprendimą? Apie jas nereikia tik kalbėti, jas reikia spręsti. Nereikia pamiršti, kad žmogaus psichiką vargina monotonija, net nieko neveikimas. Ypač tada, kai buvai įpratęs intensyviai dirbti.

Specialistai siūlo atlikti tokį eksperimentą: pamėginti savaitę ar dvi pagyventi be laikraščių, televizijos, pokalbių apie problemas, paskalų, interneto, be bendravimo su nebūtinais žmonėmis. Šį laiką, anot specialistų, patartina praleisti gamtoje, atsiversti gerą knygą arba pamėginti ką nors kurti.

Sveiko gyvenimo specialistai dirbantiems protinį darbą pataria kasdien bent pusvalandį užsiiminėti fizine veikla, ryte pastovėti po šaltu dušu. Stengtis kuo anksčiau atsikelti ir, žinoma, anksčiau atsigulti.

Nepatariama dirbti pietų metu arba tuo laiku aptarinėti svarbias problemas, jų sprendimo būdus. Kur kas geriau tuo metu kokį pusvalandį „pašaudyti varnas”.

Ilgiau išlaikysime tonusą, jeigu bent du kartus per savaitę saikingai sportuosime, o porą kartų per dieną sugebėsime bent dešimtį minučių pabūti tyloje. Tik tada, anot specialistų, jeigu šios (ir nepaminėtos) priemonės nepadėjo atsikratyti nepraeinančio nuovargio ar blogos nuotaikos, kreipkimės į gydytojus pagalbos.

Julius Lenčiauskas

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.