Aukštosioms mokykloms pateikus informaciją apie 2005 metų studentų priėmimą paaiškėjo, kad bendras priimtųjų studijuoti valstybės biudžeto lėšomis skaičius nebuvo didesnis negu 5 proc., nors LR Vyriausybės nutarimu buvo leistinas 20 proc. nuokrypis. Kai kurios aukštosios mokyklos, priimdamos studentus, mokančius visą studijų kainą, viršijo LR Vyriausybės nustatytą priėmimo planą.
Valstybės biudžeto asignavimai ir studentų skaičiaus priklausomybė verčia aukštąsias mokyklas priimti kuo daugiau studentų. Todėl šiandien Lietuva pagal studentų skaičių patenka į Europos šalių dešimtuką, bet vienam studentui skiria bene mažiausiai lėšų. Siekiant sumažinti neigiamą tokios priklausomybės poveikį, buvo patvirtintas ne tik studentų priėmimo planas, bet ir 20 proc. nuokrypis, kuris leido aukštosioms mokykloms priimti daugiau ar mažiau studentų nuo valstybės nustatyto finansuojamų vietų skaičiaus, paliekant tą patį valstybės biudžeto finansavimą. Ši nuostata suteikia didesnę laisvę aukštajai mokyklai priimant ir „nubarstant” studentus valstybės finansuojamose vietose, t.y. leidžia planuoti studentų priėmimą, atsižvelgiant į konkrečios studijų programos specifiką, didesnį dėmesį skirti studijų kokybei.
Į valstybines kolegijas ir universitetus priimtas 50431 studentas (išskyrus doktorantus ir meno aspirantus).
Į valstybines kolegijas priimtas 9621 studentas, kurio studijos visiškai arba iš dalies apmokamos valstybės biudžeto lėšomis. Šis skaičius 6 proc. viršija LR Vyriausybės nutarimu nustatytą skaičių (9040). Bet kadangi nutarimu leista priimti iki 20 proc. daugiau, norminė nuostata nepažeista.
Iš 16 kolegijų 5-iose kolegijose priimta 11 proc.-16 proc. daugiau, bet tai irgi neviršija 20 proc. leistinos ribos. Į valstybines kolegijas priimti 3776 studentai, sutinkantys mokėti visą studijų kainą. Šis skaičius 170 mažesnis nei LR Vyriausybės nutarimu nustatytas skaičius (3946), tačiau Kauno ir Šiaulių kolegijos priėmė daugiau studentų, negu šioms kolegijoms buvo nustatyta švietimo ir mokslo ministro įsakymu.
Į universitetų visiškai arba iš dalies valstybės biudžeto lėšomis apmokamas vietas (I ir II pakopas) priimti 22144 studentai (planas – 21417), planas viršytas 3 proc. Nė vienas universitetas nepriėmė daugiau nei 20 proc. Į I pakopą priimti -17634 studentai, tai 5 proc. daugiau nei planuota, į II pakopą priimta – 4510, tai 1 proc. mažiau, nei planuota. Į rezidentūros studijas priimta 540 rezidentų (planas-551), tai 2 proc. mažiau.
Studentų, mokančių visą studijų kainą, į universitetų I ir II pakopas priimta -14350 studentų (planas-13643), iš jų į I pakopą – 8746 (planas-8828), į II pakopą – 5604 (planas – 4815). Į I pakopą priimta mažiau 82 studentais, į II pakopą planas viršytas 789 studentais.
Kai kurios aukštosios mokyklos pažeidė LR Vyriausybės nustatytą priėmimo planą priimdamos daugiau studentų, mokančių visą studijų kainą. MRU viršijo bendruosius priėmimo skaičius priimdamas daugiau 1440 studentų, VGTU – 152, VU – 26, LMTA – 3, LŽŪU – 3. Aštuoni universitetai viršijo plane nustatytus skaičius pagal studijų kryptis. Priėmimo skaičiai daugiausiai viršyti šiose studijų kryptyse: teisė, ekonomika, vadyba ir verslo administravimas. Į šias studijų kryptis universitetams buvo siūloma mažinti priėmimą, kadangi pastaraisiais metais gerokai išaugo studijuojančiųjų skaičius.