Pradėti griauti buvusio Klaipėdos popieriaus ir celiuliozės kombinato, vadinamojo CBK, kaminai.
Atsirado ir žmonių, kurie ėmėsi rūpintis, kad šie jau kelis metus nenaudojami tarybinių laikų statiniai nebūtų sunaikinti.
Vakar klaipėdiečio kraštotyrininko Vytauto Tamošiūno kvietimu uostamiestyje lankėsi Seimo Kultūros paveldo komisija, kuri vertino, ar kombinato kaminai turi išliekamąją vertę. V.Tamošiūnas pateikė argumentus, kad kaminai yra miesto senosios pramonės akcentas. Nuo laivų iš jūros Klaipėda pirmiausia atpažįstama kaip tik iš kaminų. Kultūros vertybių departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas teigė, kad kaminai pastatyti 1957 metais ir jokios išliekamosios vertės neturi.
Aukšti kaminai buvo tik tarybinės gigantomanijos simboliai.
Maždaug 100 metrų aukščio pirmąjį kaminą Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega” užsakymu griauna A.Gridino aukštalipių įmonė. Kamino viršuje pneumatiniu kūju atlupamos plytos ir per kamino vidų metamos žemyn. Vienu metu ant kamino dirba keturi jo ardytojai.
Jų darbas gana sunkus, nes aukštai vėjo greitis yra 2-3 kartus stipresnis nei ant žemės. Vieną kaminą išardyti ketinama per 3-4 mėnesius. Kaminų sprogdinti negalima, nes netoli jų yra nauji pastatai.
Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega” technikos ir technologijų direktorius Laimonas Rimkus teigė, kad nebenaudojami kaminai yra pavojingi. Veikiamos oro, vėjo ir šalčio iro plytos, gerokai surūdiję yra kaminus juosiantys metaliniai lankai.
Prieš pradedant ardyti kaminus teritorija prie jų buvo aptverta, kad atskilę plytgaliai nekristų ant žmonių.
Vidmantas Matutis