Seimas ketvirtadienį vien valdančiosios koalicijos balsais patvirtino įstatymą, leidžiantį Vyriausybei pirkti ir perparduoti „Jukos” priklausančias „Mažeikių naftos” akcijas, tam skolinantis iki 3 mlrd. litų.
Už „Mažeikių naftos” akcijų įsigijimo ir disponavimo jomis įstatymo projektą balsavo 56 parlamentarai, prieš – 12, susilaikė – 33. Už įstatymą balsavo valdančiosios koalicijos frakcijos deputatai, prieš – opozicinės Liberalų demokratų ir Liberalų ir centro sąjungos frakcijos, susilaikė opozicinės Tėvynės sąjungos, Liberalų ir centro frakcijos bei mišri Seimo narių grupė.
Išsyk po to Seimas priėmė Liberalų frakcijos pasiūlytą protokolinį nutarimą, kuriuo rekomendavo teisėsaugos institucijoms atkreipti dėmesį į būsimus parlamentinių partijų rėmėjų įnašus priėmus šį įstatymą.
Seimas taip pat patvirtino dvi susijusias įstatymų pataisas – pataisė 2005 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą bei Akcinių bendrovių „Būtingės nafta”, „Mažeikių nafta” ir „Naftotiekis” reorganizavimo įstatymą.
Vyriausybės teigimu, priėmus įstatymus, ji galės derėtis su „Jukos” ir jos pasirinktais pirkėjais dėl Lietuvai palankesnių „Mažeikių naftos” pardavimo sąlygų. Ūkio ministras Kęstutis Daukšys anksčiau apie būsimas derybas kalbėjo atsargiai: jų sėkmės tikimybė esanti ne didesnė kaip 50 procentų.
Įstatymuose numatyta, kad Vyriausybė naujam investuotojui galės parduoti iki 30 proc. „Mažeikių naftos” akcijų iš turimo paketo, bet privalės išsaugoti įtaką esminiams bendrovės sprendimams. Visas akcijas ji galės parduoti ne privatizavimo tvarka, o sandorio pelną turės pervesti į Privatizavimo fondą.
Paketą svarstant Seime, jame atsirado įpareigojimas Vyriausybei prieš pasirašant galutines pirkimo ir pardavimo sutartis gauti Seimo pritarimą jų svarbiausioms nuostatoms ir deklaracija siekti į „Mažeikių naftą” pritraukti „nacionaliniam saugumui grėsmių nekeliančias” investicijas.
Prieš balsuojant dėl įstatymo opozicija, kaip ir anksčiau, apgailestavo, kad sandoriui trūksta skaidrumo. Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūnas Algis Čaplikas skundėsi, kad per mažai aiškumo, kaip Vyriausybė rengiasi parinkti pirkėją.
Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius skundėsi nežinąs Vyriausybės derybinių pozicijų ir siūlė Seimui įpareigoti Vyriausybę kuo greičiau jį informuoti apie savo strategiją. Seimas jo pozicijai nepritarė – atmetė tai padaryti Vyriausybei siūliusį protokolinio nutarimo projektą, užregistruotą konservatorių.
Derybose dėl „Mažeikių naftos” akcijų pardavimo Vyriausybė sieks parinkti Lietuvai palankiausią „Mažeikių naftos” pirkėją, kartu su „Jukos” jam kuo brangiau parduoti 20 proc. įmonės akcijų iš Vyriausybės paketo, taip pat panaikinti 1999-aisiais privatizuojant bendrovę jos investuotojui suteiktas privilegijas.
Viena naikinti norimų privilegijų – teisė iki 2006-ųjų už 150 mln. JAV dolerių (433,5 mln. litų) įsigyti dar apie 20 proc. „Mažeikių naftos” akcijų. Vietoj to naujajam investuotojui Vyriausybė siūlys tokį patį kiekį pirkti iš valstybės už maždaug 1 mlrd. litų.
Tarp Vyriausybės nurodytų kriterijų tinkamam pirkėjui – jų garantijos, kad įmonė veiks stabiliai, jai bus tiekiama pakankamai naftos, bus investuojama į jos atnaujinimą. Antradienį Vyriausybė parinko Rusijos koncerną TNK-BP tapti pirmuoju Vyriausybės derybų partneriu.
Su žlungančiu Rusijos koncernu „Jukos” susijusi Olandijoje registruota bendrovė „Yukos International UK” valdo 53,7 proc. „Mažeikių naftos” akcijų, jos šios šalies teismo yra laikinai areštuotos Rusijos koncerno „Juganskneftegaz” prašymu. Dar 40,66 proc. priklauso Vyriausybei.
„Juganskneftegaz” pretenzijos „Jukos” siekia 2,4 mlrd. eurų (8,3 mlrd. litų), jos susidarė nesumokėjus už tiektą naftą. Atskirą 470 mln. JAV dolerių (1,4 mlrd. litų) ieškinį „Jukos” bendrovėms Olandijoje yra iškėlę koncerno kreditoriai – Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos bankai.
„Jukos” yra radusi bent 8 potencialius „Mažeikių naftos” pirkėjus. Tarp jų du – TNK-BP ir „Lukoil” – siūlo panašią kainą – maždaug 1 mlrd. JAV dolerių (2,9 mlrd. litų).
„Mažeikių nafta” pernai uždirbo daugiausia pelno tarp Lietuvos bendrovių – ji gavo 721,858 mln. litų neaudituoto grynojo pelno, arba 3,3 karto daugiau nei 2003-iaisiais (220,9 mln. litų). Bendrovės pajamos pernai išaugo 44,7 proc. – iki 7,663 mlrd. litų.
2005-10-20 17:11