Užvakar iškilmingai pradėti garsaus dailininko Liudo Truikio (1904-1987) kūrinio „Angelai” Šančių bažnyčioje restauravimo darbai
Apie žymių menininkų kūrybą religine tema tarybiniais laikais buvo nutylima. Todėl ir tada, ir šiandien nedaug kam žinoma, kad legendinis scenografas Liudas Truikys prieš karą nutapė freską naujai pastatytai Šančių Švenčiausios Jėzaus Širdies bažnyčiai. Beveik septynis dešimtmečius šventovę puošiantis kūrinys jau senokai šaukėsi pagalbos. Šios bažnyčios klebono Virginijaus Veprausko ir Šančių seniūno Arvydo Rymeikio žygiai, trukę porą metų, pagaliau baigėsi sėkmingai: L.Truikio freskos „Angelai” restauravimui lėšų skyrė valstybė ir miestas.
Unikalus paveldas prašėsi globos
Atnaujinti „Angelus” ketinta dar iki 2004 metų rudens, tačiau ilgai neatsirado lėšų. Dabar „ledas pajudėjo”: šių metų darbams 50 tūkstančių litų skyrė Kultūros ministerija ir 50 tūkstančių – Kauno savivaldybė kartu su Šančių parapija. Liudo Truikio freską restauruos konkursą laimėjusi bendrovė „Restauravimo projektai”. A.Rymeikio manymu, darbai gali užtrukti iki kitų metų rudens: „Dailininkas dirbo pasitelkdamas labai sudėtingą techniką, tad geriau neskubėti. Jis tapė anglišku ultramarinu, kurio kelios tūtelės iki šiol užsiliko bažnyčios sandėliuke, naudojo ypatingus priedus… Kadangi šventovė nešildoma, žiemą restauratoriams neišvengiamai teks daryti pauzę”.
Šančių bažnyčios klebonas Virginijus Veprauskas įsitikinęs, kad Liudas Truikys yra Čiurlionio masto menininkas, todėl jo kūrybinį palikimą būtina prižiūrėti ir išsaugoti. Dokumentacijos, bylojančios apie bažnyčios užsakymą dailininkui, neišliko, tačiau, anot klebono, freskos atsiradimo laiką gali patikslinti kitos aplinkybės. 1938 metais gruodžio 25 dieną Mišios pirmą kartą buvo aukojamos naujai pastatytoje Švenčiausios Jėzaus Širdies bažnyčioje, kurios altoriaus arkadą puošė keturiolika mėlynų arkangelų figūrų auksiniame fone. Jų muzikalus išdėstymo ritmas išduoda truikišką braižą. Bizantiška figūrų tapymo maniera gali kiek stebinti, tačiau toks buvo plačios kūrybinių interesų skalės menininko sumanymas.
Beje, ne visi dvasiškiai tokie jautrūs meno paveldui, kaip V.Veprauskas. Vienas iš jo pirmtakų buvo pasišovęs Liudo Truikio freską užklijuoti drobiniais uždangalais su eucharistiniais šūkiais, kad… griežtos angelų figūros nebaugintų vaikų.
Žmogus iš prieškarinio Kauno
Iškilminga ceremonija Šančių bažnyčioje buvo paminėta ne tik restauravimo darbų pradžia, bet ir pusmečiui atidėtas Liudo Truikio gimimo 100-ųjų metinių pagerbimas. Po šventovės skliautais skambėję Kauno simfoninio orkestro atliekami V.A.Mocarto ir E.Grygo kūriniai buvo dedikuoti legendinei Kauno meno figūrai, kurią dar prieš dvidešimt metų pažinojo kiekvienas tikru kauniečiu save laikantis žmogus.
Smulki figūra, ant plikai nuskustos galvos – juoda beretė, pakreipta ant šono, plonyčiai lyg teptuku nupiešti ūsai… Visas dailininko siluetas kažkuo panėšėjo į rytietišką piešinį tušu, o Rytų kultūra, menu jis labai žavėjosi. Su juo bendravę kauniečiai pasakodavo apie L.Truikio praktikuojamą vegetarizmą, meditacijas, jo unikalią rytietiškų kilimų kolekciją.
Iš savo namų tuometinėje M.Lermontovo (dabar E.Fryko) gatvėje Liudas Truikys kasdien traukdavo įprastu maršrutu – į Laisvės alėją.
Kartais žingsniuodavo į Dailės institutą, kur dėstė, kartais – į Muzikinį teatrą, kurio keletą spektaklių yra apipavidalinęs. Būtinas menininko dienos ritualas buvo puodelis kavos ir taurelė „Tulpės” kavinėje, kur rinkdavosi Kauno menininkai, prieškariniai laikinosios sostinės inteligentai. Į pasivaikščiojimą Liudas Truikys kartais išsirengdavo ne vienas, o su savo gyvenimo drauge, buvusia Kauno gražuole, operos dainininke Marijona Rakauskaite. 1931 metais iš JAV į Lietuvą atvažiavusi M.Rakauskaitė visą likusį gyvenimą čia nugyveno, teturėdama… Amerikos pilietės pasą. Šią imponuojančią porą puikiame dvigubame portrete, eksponuotame parodose, reprodukuotame žurnaluose, yra prieš trejetą dešimtmečių nutapęs garsus tapytojas Vytautas Ciplijauskas.
Turbūt simboliška, kad Kaunui pačiam naikinant savo unikalųjį paveldą, iš atminties trinama ir jo ypatinga aura, žmonių gyvenimo būdas, legendos. Iš „Tulpės” šiandien beliko „antkapinė” plytelė šaligatvyje… „Dailininko Liudo Truikio vardas dabartinei jaunesniajai kartai beveik negirdėtas”, – stebisi Arvydas Rymeikis. Kad ir kaip būtų keista, Liudo Truikio vardo nėra solidžios apimties knygoje, išleistoje 2003 metais, „Kauno dailininkai. Pėdsakai laike”.
Įsimylėjęs operą
L.Truikio kūryboje dominavo dekoracijos ir kostiumai teatro spektakliams, nors jis prieškariu yra sukūręs ir daug plakatų, iliustracijų leidiniams. Dailininkas scenografo karjerą 1932-aisiais pradėjo Šiaulių dramos teatre. 1934-1935 ir 1937 metais teatro dekoracijų kūrimo meną jis studijavo Paryžiuje ir Berlyne. Po karo kurį laiką jis dirbo Vilniaus operos ir baleto teatro vyriausiuoju dailininku, vėliau dėstė būsimiesiems dailininkams – Kauno vidurinėje dailės mokykloje, Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute, Dailės instituto Kauno vakariniame skyriuje. Jo duotas pamokas iki šiol pamena aktyviai tebekuriantys dailininkai – buvę mokiniai. Liudo Truikio kūrybos pėdsakų liko daugelyje Lietuvos teatrų, kur jis apipavidalino ir dramos pastatymus, tačiau didžioji dailininko meilė buvo opera.
Už scenografijos eskizus Antano Račiūno operai „Meilė trims talismanams” L.Truikys 1937 metais buvo apdovanotas garbės diplomu pasaulinėje Paryžiaus parodoje. Vyresnė karta dar pamena jo apipavidalintas Džiuzepės Verdžio operas „Don Karlas” ir „Aida” Vilniaus scenoje, Jurgio Karnavičiaus „Gražiną”, Dž.Verdžio „Traviatą” (du pastatymai) ir „Madam Baterflai” Kauno muzikiniame teatre, kurios buvo tikri meniniai įvykiai. Įsitikinęs, kad muzikalumas yra visų menų pagrindas, Liudas Truikys savo operos spektaklių scenografijoje sugebėjo pasiekti stulbinamos „vizualios akustikos”. Beje, „Traviata” ir „Madam Baterflai” dar dešimt metų po dailininko mirties Kauno scenoje buvo rodomos su jo dekoracijomis.
Daug medžiagos iš Muzikinio teatro paėmė Teatro, muzikos ir kino muziejus. Išsaugoti dideles jau nenaudojamas dekoracijas teatrai neturi nei sąlygų, nei vietos. Tad „Angelai” Šančių bažnyčioje yra vienas iš nedaugelio tvariai įkūnytų Liudo Truikio kūrinių.
Rūta Kanopkaitė