Pirmadienį Klaipėdos koncertų salėje baigėsi pirmasis šiuolaikinės muzikos festivalis „Permainų muzika”. Aptarti šio „pirmojo blyno” ingredientus, skonį, ir poveikį uostamiesčio publikos organizmui šią savaitę susirinko festivalio organizatoriai ir vertintojai.
Pokalbyje dalyvavo Klaipėdos koncertų salės direktoriaus pavaduotoja Loreta Narvilaitė, pardavimų vadybininkė Rita Jogminienė, vadybininkė Kristina Pilibaitytė, koncertų salės Meno tarybos narė, muzikų sąjungos atstovė Jūratė Karosaitė, muzikologės Danutė Petrauskaitė, Danguolė Vilidaitė, kompozitorius Jonas Paulikas, Klaipėdos savivaldybės Socialinio departamento direktorė Nijolė Laužikienė.
Skaičiai
Rita Jogminienė: Festivalį „Permainų muzika” aplankė nuo 2 iki 3 tūkstančių žiūrovų. Bilietų buvo parduota 1000 (į videoklubų renginius 1 bilietas buvo 2 asmenims), kvietimų (2 asmenims) išdalinta 500. Daugiausiai publikos, 400 žiūrovų, sulaukė paskutinis festivalio koncertas – saksofonininkų kvartetas „Quasar saxophone quartet”. Antroje vietoje atsidūrė olandų džiazo orkestras „Willem Breuker Kollektief”. Mažiausiai žiūrovų dėmesio sulaukė „Gaidos” ansamblio solistų koncertas ir pirmasis festivalio renginys M. K. Čiurlioniui dedikuotas koncertas, kuriame dalyvavo Klaipėdos kamerinis orkestras, choras „Aukuras” ir pianistė Ž. Karkauskaitė. Didesnio nei tikėjomės dėmesio sulaukė videoklubų renginiai. Koncertų salės fojė kiekvieną kartą susirinkdavo apie 100 žmonių.
„Atšalę nuo muzikos”
Jūratė Karosaitė: Kiekvienas koncertas buvo vertas pilnos salės žiūrovų. Festivalio „Permainų muzika” programa buvo labai aukšto lygio, jos muzika apėmė skirtingus laikotarpius, šalis. Atlikimo lygis taip pat buvo labai profesionalus. Nuostabi videoklubo idėja.
O publikos nebuvimas koncertuose, mano manymu, – objektyvus. 15 metų Klaipėdoje nebuvo koncertų salės, miestelėnai atšalę nuo muzikos. Senoji klaipėdiečių karta nebeturi poreikio lankyti koncertus, o jaunoji karta neišugdyta su muzika. Juolab, kad šiuolaikinė muzika – sudėtinga, orientuota į intelektualų klausytoją, neretai net profesionalai į ją kreivai žiūri.
Festivaliui reikėjo daugiau reklamos, informacijos apie jo renginius. Ypač reikėjo pakviesti intelektualus – kūrybinių sąjungų narius, studentiją.
Klaipėdiečiai nuskriausti
Danutė Petrauskaitė: Lyginant su anksčiau buvusiu klaipėdietišku šiuolaikinės muzikos festivaliu „Marių klavyrai” „Permainų muzika” labai stipriai užkėlė festivalio kokybės kartelę. Tačiau klaipėdiečiai kompozitoriai ir atlikėjai jaučiasi nuskriausti, kad nebuvo pakviesti dalyvauti šiame festivalyje.
Man keista, kad groti M. K. Čiurlioniui dedikuotame koncerte buvo pakviesta vilnietė pianistė Ž. Karkauskaitė, tuo tarpu kai Klaipėdoje turime nuostabią šio kompozitoriaus kūrybos žinovę ir atlikėją J. Neniškytę-Lyvens. Ž. Karkauskaitė – taip pat gera pianistė, tačiau šiame koncerte ji grojo iš natų ir labai mokiniškai.
Kompozitoriaus M. Urbaičio atliekama jo paties parašyto kūrinio partija su fortepijono stygomis turėjo skambėti tris kartus greičiau. Kodėl šios partijos neatliko Klaipėdos kamerinio orkestro, grojusio šį kūrinį nariai?
Manau, kad į festivalį būtų galima įtraukti ir daugiau klaipėdiečių kompozitorių kūrybos (šiemet nuskambėjo vienas L. Narvilaitės kūrinys). Galima būtų organizuoti konkursą ir festivalyje atlikti premjerą.
Loreta Narvilaitė: M. Urbaitis ir Ž. Karkauskaitė yra vyras su žmona. Kadangi programoje buvo M.K. Čiurlioniui dedikuotas M. Urbaičio kūrinys, kuris yra Ž. Karkauskaitės repertuare – būtų buvę neetiška kviesti kitą pianistę. M. Urbaitis geranoriškai improvizavo partiją su stygomis, nes Klaipėdos kamerinis orkestras šios partijos neparuošė ir pasakė tai paskutinę dieną.
Beje, atlikti mano kūrinį festivalyje, kurį aš organizuoju, buvo ne mano idėja. Pati koncerto programos sudarytoja ir atlikėja S. Jančaitė jį pasiūlė, nes, tiesą sakant, ji neturėjo iš ko rinktis.
Pavyzdžiui, prieš metus Lietuvos kompozitorių ir muzikų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas R. Šileika pasiūlė klaipėdiečiams kompozitoriams pristatyti savo naujausius kūrinius festivalyje „Iš arti” Kaune. Kūrinių parašymui buvo žadamas Kultūros ministerijos finansavimas. Kūrinius parašė du žmonės – pats Šileika ir aš.
N. Laužikienė: Pastaruoju metu įvairiose srityse nuolat eskaluojama Klaipėdos ir Vilniaus priešprieša, kurios nėra. Klaipėda negali užsidaryti kaip kriauklė ir neįsileisti vilniečių, ar kitų miestų, šalių menininkų.
Manau, kad tokios diskusijos ir bendravimas turėtų sumažinti šią priešpriešą. Loreta palietė ir kitą labai svarbią – atlikėjo ir vadybininko (tarpininko) problemą. Klaipėdoje labai trūksta tų tarpininkų, kurie populiarintų klaipėdiečių kompozitorių muziką.
Ar išliks „Marių klavyrai”?
Danutė Petrauskaitė: Galbūt tokios vietos, kaip Klaipėdos koncertų salė, galėtų bent iš dalies užsiimti Klaipėdos kompozitorių muzikos propagavimu. Tačiau tokioje salėje turi būti ir kokybė.
„Marių klavyrų”, kuriuose skambėdavo tik klaipėdietiška muzika, meninis lygis kur kas žemesnis nei tų koncertų, kuriuos išgirdome „Permainų muzikos” festivalyje.
Jonas Paulikas: Kas dvejus metus rengto tradicinio klaipėdietiškos festivalio „Marių klavyrai” likimas dabar neaiškus. Organizatoriai norėjo perkelti šį festivalį į Klaipėdos koncertų salę, ir kompozitoriai nori, kad jų kūryba čia skambėtų.
Danutė Petrauskaitė: Du šiuolaikinės muzikos festivaliai šiai erdvei – per daug. Manau, kad „Marių klavyrai” puikiai dera ir turėtų pasilikti Klaipėdos universiteto Menų fakulteto koncertų salėje.
Loreta Narvilaitė: Gyvenimas keičiasi, ir muzikos festivaliai taip pat keičiasi, vieni miršta, atsiranda kiti. Kažkada man teko organizuoti šiuolaikinės muzikos festivalį „Kopa”. Jis numirė ir štai po tam tikro laiko šiuolaikinė muzika sugrįžo į Klaipėdą „Permainų muzikos” festivaliu. Klaipėdoje yra dar vienas tradicinis festivalis „Muzikos pavasaris”. Jis taip pat vyks Klaipėdos koncertų salėje ir šiuo metu yra labai stipriai permąstoma jo koncepcija.
Už 6,5 tūkstančio litų
N. Laužikienė: Nepamirškime, kad Klaipėdos koncertų salė tik pradeda savo darbą. „Permainų muzika” tikrai sustiprino šios erdvės aukštą toną. Būkime kantrūs – publika tikrai ateis.
Ypač džiaugiuosi videoklubo renginiais, kurie pritraukė labai daug jaunimo. Manau, kad jaunimas turėtų būti pagrindinė šios salės auditorija, nes tik jis pajėgus atgaivinti Klaipėdos muzikinį gyvenimą. Kristina Pilibaitytė: Manau, kad videoklubo idėja išsirutulios į vieną iš šios salės tradicijų. O visi festivalio „Permainų muzika” renginiai pakylėjo Klaipėdos publiką.
Danguolė Vilidaitė: Labai džiaugiuosi „Permainų muzika”. Manau, kad šiuolaikiniame mieste, kokiu mes vadiname Klaipėdą, turi skambėti šiuolaikinė muzika. Ir nereikia jaudintis, kad ji – sudėtinga, kad jaunimas jos nesupras. Aš dirbu muzikos mokytoja ir žinau, kaip vaikai jautriai reaguoja į sudėtingus dalykus.
Nematau jokio konflikto, kad festivalyje dalyvavo tokie garsūs žmonės kaip Urbaitis, Vilimienė, Geniušas. Jie „užkabina” publiką. Mūsų vertinimo subjektyvumas neturėtų pasmerkti festivalio.
Loreta Narvilaitė: Šiandien gavau laišką nuo vieno iš „Permainų muzikos” dalyvių, kompozitoriaus ir atlikėjo V. V. Jurgučio. Jis džiaugiasi plačiu festivalio programos spektru, tuo, kad čia skambėjo geriausių Lietuvos muzikų atliekama muzika ir ypač akcentuoja bendradarbiavimo svarbą. Tik pirmasis „Permainų muzikos” festivalis jau sugebėjo bendradarbiauti su vilnietišku šiuolaikinės muzikos festivaliu „Gaida” ir su Vilniaus džiazo festivaliu. Tai parodo mūsų festivalio statusą. Kolega ypač stebisi, kaip tokia „Permainų muzika” buvo surengta už tokį mažą biudžetą.
Įdomumo dėlei galiu pasakyti, jog Kultūros ir sporto rėmimo fondas šiam festivaliui skyrė 6,5 tūkstančio litų.
Jurga Petronytė