Tarptautinio projekto metu Domeikavos paaugliai sudarinėjo žodyną, rinko legendas, braižė žemėlapius ir lygino su kitų šalių bendraamžių darbais
Olandų mokytojai neatpažino savo auklėtinio. Drovus dvylikametis Kaune atrodė visiškai pasikeitęs. Pasikeitė ir kiti „Socrates” fondo COMENIUS 1 projekto „Gyvenimas prie vandens” dalyviai, iš kurių apie 80 – Kauno rajono Domeikavos vidurinės mokyklos mokinių. Šių mokslo metų projekto baigiamosios konferencijos metu jų namuose ir apsistojo 14 vokiečių, belgų, olandų, čekų ir prancūzų paauglių.
Išvyko kukčiodami
„Visi moksleiviai pasidarė laimingesni, įgijo bendravimo patirties, pažino kitų kultūrų”, – džiaugėsi viena projekto koordinatorių anglų kalbos mokytoja Ada Micpovilienė. Iki tol vieni apie kitus projekto dalyviai iš šešių šalių pamatydavo tik per projekto dalių apibendrinimus.
Į projektą buvo įtraukti 80 Domeikavos vidurinės mokyklos mokinių. Laisvalaikiu jie svečiams aprodė žymesnes Lietuvos vietas, susijusias su vandeniu. Vakarai neapsieidavo be gitaros, dainų, šokių ir pašnekesių.
Tarptautinis projekto koordinatorius pastebėjo, jog vaikai iš skirtingų šalių dažnai susidraugauja, bet kad šitaip suliptų, jis dar nematė. Kai kurie net ir penkiolikamečiai namo išvyko kukčiodami.
Bendrosios žinios apie vandenį
Iš pradžių po 50 šių šalių aštuntokų pildė anketas, kuriomis buvo bandoma nustatyti bendrąsias žinias apie vandenį. Paaiškėjo, jog lietuviai geriausiai žino, iš kur gaunamas geriamasis vanduo. Atsakymą: „Iš gręžinių” pasirinko 84 procentai mūsiškių ir 54 procentai apklaustų olandų. Dauguma belgų, čekų teigė, jog geriamasis vanduo tiekiamas tiesiai iš upės.
Bandyta aiškintis, kokį vandenį mokiniai mėgsta (sultis, mineralinį, vandentiekio vandenį ir pan.). „Keista, bet, pasirodo, jog beveik niekas negeria pieno. Lietuviai, kaip ir olandai, pirmenybę teikė vandentiekio vandeniui”, – pasakojo A.Micpovilienė.
Ji pridūrė, jog nedaug mūsų ir čekų mokinių, palyginti su olandų ir belgų, mėgsta gazuotus gėrimus. Belgai teikia pirmenybę dušui, o ne voniai. Nedaug mūsiškių maudosi baseinuose.
Visus anketos duomenis kompiuteriu per informatikos pamokas apdorojo patys moksleiviai. Tai padarius buvo rengiami rezultatų pristatymai. Vėliau duomenys buvo nusiųsti olandams, kurie juos sudėjo į brošiūrą. Rezultatai aptarti per biologijos pamokas.
Sudarė žodyną
Žodyną sudarinėjo dvi klasės – viena šeštokų ir viena aštuntokų. Iš viso – 58 mokiniai. Visą savaitę jie ant pakabintų didelių lapų rašė žodžius, susijusius su vandeniu. Žodžiai buvo skirstomi į pačių pasirinktas temas: transportą, pramogas, darbus ir panašiai.
Kita projekto koordinatorė pradinių klasių bei vokiečių kalbos mokytoja Asta Kraemer pastebėjo, jog lietuviai surašė labai nedaug būdvardžių, prieveiksmių, veiksmažodžių, o jų, susijusių su vandeniu, mūsų kalboje tikrai netrūksta, pavyzdžiui, lėtai teka.
Visų šalių žodynėliuose daugiausiai buvo daiktavardžių.
Kitą savaitę lapai buvo pernešti į anglų kalbos kabinetą, kur taip pat penkias dienas buvo ieškoma angliškų atitikmenų.
Turime per daug patarlių ir legendų
Į dar vieną, literatūrinę, brošiūrą buvo renkamos patarlės, padavimai, legendos, savi rašinėliai, eilėraščiai. Vėliau jie buvo verčiami į anglų kalbą. Brošiūra iliustruota mokinių piešiniais, kurių tema – taip pat vanduo.
„Sunkiausiai buvo versti patarles. Jų turime daugiau nei kitose kalbose ir visai kitokių: du kartus į tą pačią balą nebrisi, neperšokęs griovio nesakyk „Op!” ir taip toliau”, – pasakojo A.Micpovilienė.
Mokytojoms nemažai teko padirbėti, kol atrinko reikiamą kiekį mokinių surinktų, pačių parašytų darbų. „Beveik kiekviena Lietuvos bala turi savo istoriją. Mokiniai padavimų, legendų apie vandenį rado labai daug. Kitos šalys negalėjo tuo pasigirti”, – kalbėjo A.Kraemer.
Žymėjo maudynių vietas
Paskutinis šių mokslo metų projekto etapas buvo rengti gyvenamosios vietos žemėlapius. Domeikaviškiai 25 tūkstančius kartų sumažintą savo seniūnijos vaizdą piešė rankomis, informacijos ieškojo internete, skaitykloje. Visa tai vyko per geografijos pamokas.
„Buvo būtina pažymėti Nerį, kelis tvenkinukus, vandens bokštą, vietas, kur galima žvejoti, maudytis. Viešųjų baseinų neturime”, – pasakojo A.Micpovilienė.
Neseniai buvo patvirtinta, jog Domeikavos mokykla projekte galės dalyvauti ir antrus metus, per kuriuos bus gilinamasi į pramonę, istoriją, menus, susijusius su vandeniu. Projekto trukmė – treji metai.
Jurgita Murauskaitė