Anykščių rajone gyvenantys ūkininkai Mackevičiai prieš dvi savaites iš šešių karvių netikėtai vieną prarado.
Spalio 9-osios rytą nuėjusi į netoli Troškūnų seniūnijos Žukauskų kaimo esančią ganyklą šeimininkė rado keistai besielgiančią karvę. Geriau apžiūrėjusi savo augintinę moteris viename jos šone pastebėjo dvi žaizdas, iš kurių sunkėsi skystis.
Kilo įtarimas, kad karvė galėjo būti pašauta. Tokį įtarimą sustiprino ir ta aplinkybė, jog šalia nelaimės vietos – Pa- nevėžio medžiotojų būrelio „Apuokas” medžioklės plotai. Išvakarėse ten kaip tik vyko šernų medžioklė iš bokštelių.
Baiminantis, kad karvė mirtinai sužeista, buvo nutarta ją paskersti. Įtarimas, jog į galviją buvo paleistas šūvis, pasitvirtino. Atlikus skrodimą, tarp skerdienos aptiktas kulkos apvalkalas.
Tačiau pakalbinti būrelio „Apuokas” medžiotojai kategoriškai neigė, jog karvę galėjo pašauti būtent jie.
„Tą vakarą išties vyko medžioklė, bet į tą pusę, kur ganėsi karvės, šauta tikrai nebuvo”, – vakar „Panevėžio rytui” tvirtino 33 metų medžiotojo stažą turintis Algimantas Bodzinskas.
Vis dėlto medžiotojai, nors ir neigiantys savo kaltę dėl šio incidento, sutiko atlyginti žalą karvės savininkams. Buvo sumokėta 1 tūkstantis 120 litų.
Esą nuostoliai buvo geranoriškai atlyginti, nes norima ir vėliau palaikyti draugiškus santykius su žmogumi, prie kurio žemės medžiojama.
Kadangi nukentėjusieji pretenzijų niekam nebereiškia, dėl šio įvykio Anykščių rajono policijos komisariate pradėtą ikiteisminį tyrimą teko nutraukti.
Vis dėlto kitą savaitę medžiotojui A.Bodzinskui teks apsilankyti Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Anykščių rajono agentūroje. Kaip sakė šios įstaigos valstybinis inspektorius Audrius Pilka, dar bus bandoma pasiaiškinti kai kurias įvykio aplinkybes.
Spalio 8 dienos pavakary Anykščių rajone, netoli Žukauskų kaimo, esančiame Kiaulėnų miške vykusiai medžioklei vadovavęs A.Bodzinskas tvirtino, jog tą vakarą paleido vienintelį šūvį, tačiau visai į priešingą pusę nei buvo karvės.
„Nesu juk visiškas idiotas, kad šaučiau į naminius gyvulius. Dar prieš prasidedant medžioklei mačiau maždaug už 200 metrų nuo bokštelio, kuriame tykojau laukinių žvėrių, pamiškėje besiganančias karves”, – sakė A.Bodzinskas.
Tądien medžioklėje dalyvavę keturi medžiotojai į pamiškę išbėgančių šernų laukė būdami bokšteliuose.
„Apie 22 valandą pamačiau į plyną lauką išbėgusį šerną su keliais dvimečiais jaunikliais ir iššoviau, bet nepataikiau. Pasigirdus šūviui, žvėrys nubėgo atgal į mišką”, – pasakojo A.Bodzinskas.
Tą vakarą nieko taip ir nesumedžioję vyrai netrukus susiruošė namo. Susidėję šaunamuosius ginklus į mašinas jie išvažiavo.
Apie jų būrelio teritorijoje peršautą karvę A.Bodzinskas tvirtino sužinojęs tik kitos dienos rytą.
Kaip pasakojo medžiotojų būrelio „Apuokas” vadovas Klemensas Kaminskas, atvykę į nurodytą vietą jie rado ganykloje karvę. „Matėsi, jog pataikyta į papilvę. Ten buvo dvi žaizdos”, – pasakojo medžiotojas.
Atlikus skrodimą, buvo atrastas vienas kulkos apvalkalas ir perduotas policijos pareigūnams ištirti.
Pasak K.Kaminsko, tai graižtvinio šautuvo kulka. Panašaus kalibro ginklus turėjo ir tądien medžioklėje dalyvavę būrelio „Apuokas” medžiotojai.
„Nežinome, kas ir kaip peršovė karvę. Pats medžioklėje nedalyvavau”, – vakar pasakojo K.Kaminskas.
Paklaustas, ar galima supainioti karvę su šernu, juokdamasis K.Kaminskas atsakė, jog nelabai juos tarpusavyje supainiosi.
„Tačiau prieš iššaunant pirmiausia reikia tvirtai įsitikinti, į ką taikaisi, ir tik tada nuspausti ginklo gaiduką”, – sakė jis.
A.Bodzinsko manymu, peršauti karvę galėjo brakonieriai, nes kažkas iš svetimų nelegaliai slampinėjo po jų medžioklės plotus.
„Prieš man iššaunant vienas kolega, buvęs maždaug už 300 metrų nuo manęs esančiame kitame bokštelyje, matė pamiškėje kažką švysčiojant prožektoriumi. Prieš tai kitoje miško pusėje girdėjosi šūviai”, – sakė A.Bodzinskas.
„Pats šūvis buvo silpnas. Greičiausiai kulka atskriejo iš toli, nes buvo tik pramušta karvės oda, o kulkos apvalkalas rastas įstrigęs plėvelėje. Manome, kad kulkos apvalkalas liko karvės kūne, o ji pati pro kitur išlėkė, todėl ir aptiktos dvi žaizdos”, – svarstė K.Kaminskas.
Paklaustas, kodėl būrelis sutiko atlyginti karvės savininkams patirtą žalą, A.Bodzinskas sakė, jog nelaimė įvyko jų medžioklės plotuose, todėl ir geranoriškai atlygino, kad žmonėms nebūtų žalos.
Vyrų manymu, nelegali medžioklė galėjo vykti jiems jau išvažiavus. Pro minėtą laukymę eina keliukas, todėl galima į ten patekti automobiliu.
„Brakonieriai nesirenka, kokį žvėrį nušauti. Kas pasipainioja jų kelyje, – į tą ir šauna. Tačiau nemanau, jog į karvę buvo taikomasi specialiai. Greičiausiai pamatę iš miško iššokusį šerną ar stirniną šovė, tačiau galėjo nepataikyti arba kiaurai žvėrį praėjusi kulka dar kliudė ir karvę”, – svarstė A.Bodzinskas.
Tačiau tokius A.Bodzinsko aiškinimus kiti medžioklės žinovai vadina sapaliojimu.
Jei savo medžioklės plotuose medžiotojai, net ir važiuodami pro šalį, pamato svetimus žmones, šunis, prožektorių šviesas ar išgirsta nors menkiausią šūvį, jie paprastai imasi visų priemonių brakonieriui sulaikyti.
„Medžiotojai žvėris žiemą šeria, globoja, vėliau tikisi gerų medžioklių, todėl brakonierius iš savo plotų jie vaiko lyg pašėlę”, – sakė vienas medžiotojas. – Dabar gi kažkas visai palei nosį švysčioja šviesomis, garsiai šaudo, o „Apuoko” medžiotojai ramiausiai sėdi bokšteliuose, vėliau susikrauna šautuvus ir važiuoja namo”.
Darius Krasauskas
„Panevėžio rytas”