Psichologų teigimu, nusakyti tinkamiausią ribą, kada motinystės atostogų laikas optimaliausias abiem pusėms – mamai ir mažyliui – labai sunku.
Psichoterapeutė Giedrė Šalaševičienė minėjo, jog pasaulyje dažnai stebimasi, kodėl mamos Lietuvoje neišnaudoja motinystės atostogų. „Dažnai stebimasi, kad mes turime galimybę auginti vaiką iki trejų metų. Olandijoje motinos tokia teise naudojasi tik tol, kol vaikui sukanka vieneri metai. Iki trejų metų išsivysto pamatiniai vaiko asmenybės bruožai. Mums valstybė skiria labai didelę dovaną”, – įsitikinusi specialistė.
Riba – treji metai
Psichologinėje literatūroje tretieji vaiko gyvenimo metai vadinami ta riba, kai reikėtų pradėti skatinti jo savarankiškumą. Psichologai mano, kad būtent šiais vaiko gyvenimo metais nereikėtų apsiriboti pačiais artimiausiais šeimos nariais. Geriausia mažąjį pratinti prie svetimų žmonių palengva, nesukeliant jam streso. Netgi prieš vedant jį į darželį, reikėtų jam apie tai papasakoti: kas jo ten lauks, ką jis ten veiks. Kai ateičiai ruošiama palaipsniui, vaikas lengviau susitvarko su baimės, nežinomybės, naujumo jausmais.
Dažnai mamos, išlydėdamos savo atžalas į vaikų darželį, nerimauja dėl jų gerovės, saugumo, nevienodai sparčios adaptacijos. Psichologės Dalios Kujalienės teigimu, jei vaikas drąsus ir temperamentingas, tai ir adaptacija spartesnė, tačiau jei vaikas ramesnis ar bailesnis, prie naujos aplinkos pripranta lėčiau. „Viskas priklauso nuo kiekvieno vaiko asmenybės”, – įsitikinusi psichologė.
Psichologė D. Kujalienė minėjo, jog dažnai vaikų nenoras lankyti darželį yra nulemtas pačių suaugusiųjų. „Mamų rūpestis – kaip čia bus su mano vaikeliu – išsipildo tarsi išprovokuota pranašystė”. Pajutęs motinos gailestį, vaikas nebenori pasilikti darželyje ir „kabinasi” į mamą.
Reikia patikinimo
Motinų susirūpinimą, ypač tų, kurios augina pirmąjį vaikelį, psichologė vadino natūraliu ir suprantamu reiškiniu, tačiau pabrėžė, kad pernelyg stiprus prieraišumas ir nerimas gali sužadinti vaiko nesaugumo jausmą. Todėl pirmąsias dienas darželyje, atsisveikinant su vaiku, būtina jį patikinti, kad jis nebus paliktas visam laikui ir kad tėvai tikrai ateis vakare jo pasiimti. Vaikai bijo būti palikti, todėl, atsiradus nežinomybei, jų pasipriešinimas didėja. Tiesa, net ir tokiais atvejais vaikai ne visada prisitaiko. Pasitaiko, kai tėvams tenka ieškoti kitų sprendimų. „Vaiko nenoras būti darželyje gali pasireikšti emociniais asmenybės, o kartais net ir psichikos sutrikimais. Kiekvienas atvejis individualus, tačiau nereikia nieko daryti per prievartą. Visada yra kitų sprendimų”, – tikino D. Kujalienė.
Rūpintis mažaisiais padeda seneliai, bet jei jų nėra, tėvams tenka ieškoti auklės. Tokiais atvejais stresą patiria ne tik vaikai, bet ir tėvai. Nematydami savo atžalų pirmųjų žingsnių, tėvai taip pat save skriaudžia. Tačiau apsiriboti minimaliomis motinystės, o pastaruoju metu vis labiau populiarėjančiomis tėvystės pašalpomis ir auginti savo atžalas visus trejus metus, kaip priklausytų pagal LR įstatymą, ryžtasi nedaugelis. Didžioji dalis vis dėlto grįžta į darbą. Todėl skaudi patirtis, kai po įtemptos dienos darbų namo grįžusi mama randa mažylį, tiesiantį rankas ne į ją, o į auklę, -dažna. Mamai ir vaikui pirmieji išsiskyrimai būna labai sunkūs. Vaikų ir paauglių psichiatrė, psichoterapeutė G. Šalaševičienė sakė, kad nereikėtų išsigąsti padidėjusio atžalos dirglumo, irzlumo, pablogėjusio apetito ar sutrikusio miego. Tokia vaiko reakcija aiškinama kaip išsiskyrimo su mama padarinys. G. Šalaševičienės teigimu, labai svarbu, kad vaikas suvoktų, kiek praeis laiko, kai jis vėl pamatys mamą. „Suaugę galvoja, kad vaikai neatsimena pažadų, bet mažuosius tik jie ir ramina. Vaikas gyvena laukimo džiaugsmu, todėl būtina laikytis jam duoto žodžio, nemeluoti. Pajutęs, kad mama per ilgai negrįžta ar netesi savo pažadų, mažasis nebenorės jos paleisti”, – tikino G. Šalaševičienė.
Suplanuoti dienotvarkę
Psichologės D. Kujalienės teigimu, dažnai motinoms aktuali ir kita problema – nemokėjimas gyventi be savo atžalos. Išlydėdamos mažuosius į darželius ir neišnaudodamos turimos energijos, nenukreipdamos savo minčių kita linkme, jaunos mamos gali pajusti stiprų nerimą. Todėl labai svarbu, kad jos tinkamai suplanuotų būsimą dienotvarkę, iš anksto numatytų, ką veiks. Pasak psichologės D. Kujalienės, nereikėtų prarasti ar pamiršti gyvenimo tikslo. Kuo natūralesnis bus esamos situacijos suvokimas, tuo lengviau bus apsisaugoma nuo neigiamų pojūčių ar net galimos depresijos.
Psichoterapeutės G. Šalaševičienės teigimu, ne mažiau svarbi ir vidinė mamos nuostata, kad jos vaiku bus tinkamai pasirūpinta, kad jis saugioje aplinkoje. Tai žinodama, mama nebesirūpins ir susikoncentruos ties darbo rūpesčiais.
Kristina Kanišauskaitė