Uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius pastebimai pasikeitė: lyg mostelėjus burtų lazdele, nuo šių metų pradžios jis atrodo, elgiasi ir kalba kitaip nei anksčiau.
Stebint iš šalies susidaro įspūdis, kad mūsų miesto vadovas laikosi iš anksto jam duotų nurodymų: geranoriškai šypsosi ar užsideda rūstybės kaukę ne kada nori, o kada reikia.
Jo greitakalbė sulėtėjo, atsirado aiški tartis ir intonacija. Solidi mero laikysena, nebelakstantis į visas puses žvilgsnis pašnekovui sudaro įspūdį, kad prieš jį – tikras lyderis ir charizmatinė asmenybė.
Maža to, pasirodydamas prieš filmavimo kameras ar fotoaparatų objektyvus, R. Taraškevičius vis dažniau prieš tai nevengia žvilgtelėti į savo atvaizdą veidrodyje.
Kadangi mero įvaizdis pasikeitė, galima spėti, kad neapsieita be profesionalios viešųjų ryšių specialistų pagalbos. „Vakarų ekspresas” pasidomėjo, kas gi tuo rūpinasi.
Partija naudojasi
Kada ir kokią viešųjų ryšių kompaniją galėjo pasamdyti Klaipėdos savivaldybė, bandėme išsiaiškinti pas Jolantą Braukylienę, Gyventojų informavimo tarnybos vedėją. Tačiau ji tepasakė, kad su įvaizdžio formuotojais Savivaldybės administracija nėra pasirašiusi jokių paslaugų pirkimo sutarčių.
Tuomet siūlo galo bandėme ieškoti remdamiesi mero R. Taraškevičiaus politine priklausomybe Liberalų ir centro sąjungai.
Ne paslaptis, kad ši politinė organizacija mažiausiai penkerius metus per rinkimus bei kasdienėje veikloje šaukiasi net tik reklamos agentūrų, bet ir viešųjų ryšių specialistų pagalbos.
Antai prieš dvejus metus būtent pastarieji kūrė liberalcentristams partijos simbolį, ta pati Vilniaus agentūra 2001-aisiais kūrė reklaminę kampaniją Artūro Zuoko vadovaujamai Lietuvos sostinei Europos miestuose išpopuliarinti.
Nosies krapštymo laikų pabaiga
Spėlionėms už akių užbėgo R. Taraškevičiaus bendrapartietis, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sekretorius Artūras Šulcas.
Buvusiu viešųjų ryšių specialistu ir žurnalistu save vadinantis A. Šulcas džiaugėsi, kad uostamiesčio žiniasklaidininkai ir klaipėdiečiai pastebėjo teigiamus mero asmens pokyčius.
„Prisiminkime, kaip netikėtai prasidėjo mero politinė karjera: iki tol Rimantas Taraškevičius buvo paprastas Tarybos narys, o vieną dieną staiga tapo meru ir pakliuvo į milžiniško dėmesio centrą, kai nepastebimai net nosies pasikrapštyti nebegali”, – dėstė A. Šulcas.
Tuomet, anot jo, tenka kreiptis pagalbos į specialistus, išmokysiančius, ką ir kaip sakyti, kada tylėti, kaip atrodyti ar elgtis.
„Kitas kelias – kapstytis pačiam. Būtent šiuo keliu ir pasuko mūsų meras”, – sakė A. Šulcas.
Tariasi, kaip elgtis
Savivaldybės Tarybos sekretorius neslėpė, kad tapęs meru, R. Taraškevičius susidūrė su tam tikrais sunkumais, nes atėjo ne į tuščią vietą.
„Jam teko sunki dalia – pakeisti iki tol Klaipėdai vadovavusį patyrusį politiką Eugenijų Gentvilą, pasižymėjusį lyderio savybėmis, savo asmenybės dėka išsklaidžiusį nuo uostamiesčio jį gaubusią pilką spalvą. Tačiau Rimantas Taraškevičius padarė kitą ėjimą ir ėmė rūpintis ne asmeniniu, o viso miesto įvaizdžiu”, – pasakojo A. Šulcas.
Jo teigimu, nuo antrosios kadencijos pradžios 2003-ųjų pavasarį meras įtemptai dirbo pats, neatsisakė ir artimųjų pagalbos.
Vaisių davė ir kiekvieną pirmadienį merijoje vykstantys pasitarimai, kurių metu patikslinama strategija ir taktika, kurios bus laikomasi tą savaitę suplanuotų susitikimų metu.
„Toks susiklausymas, kaip matome, – rezultatyvus. Merui bet kurioje situacijoje stengiasi padėti visa jo komanda. Ypač ryškų indėlį viešųjų ryšių formavimo atžvilgiu įneša administracijos vadovė Judita Simonavičiūtė, Tarybos narys Povilas Vasiliauskas, kiti nariai, aišku, savo kuklaus asmens neminėsiu”, – pasakojo Tarybos sekretorius.
Nežinome, kas esame
A. Šulcas tvirtina, kad miesto mero įvaizdis yra neatsiejamas nuo Klaipėdos įvaizdžio, lygiai taip pat, kaip Rusijos ar JAV įvaizdį pasaulyje formuoja šių šalių vadovai Vladimiras Putinas ir Džordžas Bušas. Tačiau apie asmenines profesionalių specialistų konsultacijas ateityje Savivaldybėje kalbama miglotai.
Anot Tarybos sekretoriaus, esą reikia akcentuoti ne R. Taraškevičiaus, bet Klaipėdos stipriąsias puses, o įvaizdį turintis meras – tai priemonė gerinti ir viso miesto įvaizdį.
Taip uostamiesčio Savivaldybė tapo pirmoji savivaldos institucija visoje Lietuvoje, užsakiusi komunikacijos auditą. Šio tyrimo metu bandyta išsiaiškinti, kaip Klaipėdos politikai ir valdininka bendrauja su klaipėdiečiais, kaip atrodo iš šalies.
„Išvados nedžiugino: maža to, kad paaiškėjo, jog neturime jokios komunikavimo strategijos, veiksmų plano ir instrumentų, mes net nežinome, kas esame! O jeigu nežino Savivaldybė, nežino ir visas Klaipėdos miestas. Vadinasi, iki šiol visiškai neaišku, kaip mes galime konkuruoti įvairiais lygiais dėl turistų srautų, investicijų ir kitų dalykų”, – tyrimo rezultatais dalijosi A. Šulcas.
Tuomet buvo nuspręsta, jog taip toliau gyventi ir dirbti negalima. Paskelbus viešą konkursą, uostamiesčio Savivaldybė sudarė sutartį su jį laimėjusia komunikacijų agentūra iš Vilniaus, sukursiančia Klaipėdos miesto prekinį ženklą. Koks jis bus, turėtų paaiškėti dar šiais metais, o per dvejus metus Savivaldybėje bus kuriami ir kiti ne mažiau svarbūs dalykai: komunikavimo strategija ir veiksmų planas.
Netrukus Klaipėda turės ir savo suformuotą „firminį” stilių, kurį atspindės suvenyrai ir leidiniai.
Planuojama, kad uostamiesčio įvaizdis turėtų gerokai pasikeisti iki 2010 metų. Tik šiandien, kai dabartinio mero kadencija vos įpusėjusi, sunku nuspėti, kas taps naują šiuolaikinį įvaizdį įgijusios Klaipėdos šeimininku.
Natalija Mogučaja