Blogos ir geros emocijos

Nuo psichologinio tipo priklauso, kaip skirtingai žmonės reaguoja į tuos pačius dalykus

Jau seniai apsipratome su fraze, kad svarbu ne tai, kokia buvo situacija, o tai, kaip į ją reagavome. Net ketvirtadalis žmonių yra pasirengę tam tikrai reakcijai į emocinius poveikius ir linkę kaupti negatyvias emocijas.

Kada jaudintis verta

Visiškai nenuostabu, kad jaudinamės prieš kažkokį svarbų įvykį – egzaminus, pirmąjį pasimatymą, pirmąją darbo dieną naujoje darbovietėje, laukdami kvietimo „ant kilimėlio”. Nekeista, jei iškart nerandame kuo atremti chamišką išpuolį mūsų atžvilgiu. Tačiau vieni žmonės visa tai išgyvena be didelės žalos savo psichikai, ir teigiami jų gyvenimo faktai greitai užgožia neigiamus. Tie faktai tai – malonus bendravimas su draugais, smagus filmas ar tiesiog patrauklus peizažas už lango.

Kiti niekaip negali atsikratyti nemalonių emocijų. Jos kaupiasi ir veikia organizmą, ilgainiui sukeldamos fiziologinius pokyčius. Emocijos tarsi šleifas lydi visus įvykius, todėl svarbu, ar psichika moka jas išrūšiuoti ir susitvarkyti su neigiamomis, o teigiamas išsaugoti.

Psichologai šiuo požiūriu dalija žmones į du tipus – A ir B.

Pamiršta save ir kitus

„A” tipo žmonės yra liguistai pareigingi. Jiems atrodo, kad visa, kas vyksta aplinkui, liečia betarpiškai juos. Jie savimylos, siekia užimti aukštesnį postą ir įgyti kuo geresnį statusą visuomenėje. Jie visada nori būti geriausi, kad ir kuo užsiimtų.

Pagrindinis jų gyvenimo variklis – sėkmės siekimas. Dėl jos žmogus linkęs aukoti ne tik savo, bet ir artimųjų norus. Žodis „reikia” jiems atrodo svarbiausias iš visų. Tai nuolat darbais apsikrovę asmenys, pamirštantys, kad yra šventės, poilsio dienos ir atostogos. Jie nuolat galvoja apie darbą ir jų psichika perkrauta. Jiems vertėtų bent retkarčiais pakeisti veiklą.

Šio tipo žmonės dažnai tampa konfliktinėmis asmenybėmis. Susidūrę su jam besipriešinančiais, jie neieško kompromiso, nemėgina bendradarbiauti – jie kieta ranka slopina pasipriešinimą. „A” tipo asmenybę galima atpažinti jau vaikystėje – jis kelia ranką, neklausydamas nei draugų, nei mokytojų, jam svarbiausia parodyti save.

Šio tipo žmogus mažai rūpinasi savo sveikata, ignoruoja negalavimus ir sako neturįs laiko vaikščioti pas gydytojus. Geriau jau išgerti kokių nors greitai veikiančių vaistų, atsikratyti ligos simptomų ir pamiršti apie ją. Sirgti tokiam žmogui atrodo tas pats kaip nusižeminti, tai – silpniesiems.

Nenugalimieji silpnesni už lėtapėdžius

„A” tipo žmonių nervų sistema yra gana silpna. Jie dažnai „nutrūksta”, juos viskas nervina ir sukelia emocines audras. Šio tipo žmonės 5-7 kartus dažniau suserga infarktu, dažniau kenčia dėl hipertonijos ir opaligės. Ekstremaliose situacijose jiems sunkiau susikaupti, jie pasimeta, pasijunta bejėgiai, pradeda blaškytis ir pykti ant aplinkinių.

„B” tipo žmonės – ramūs, išlaikantys emocinę pusiausvyrą. Jiems svarbesnė jų savijauta ir sveikata, o ne pasiekimai darbe. Jie stengiasi nelikti viršvalandžiams ir nesinešti nepabaigtų darbų namo. Jei atostogauja, tai visiškai atsiduoda poilsio malonumams. Jis atsijungia nuo įprastinių reikalų ir minčių.

Toks žmogus gali pasirodyti abejingas viskam, išskyrus savo personą. Tačiau išties yra kitaip – tokių žmonių psichikos apsaugos sistema yra labai stipri ir jie neleidžia kauptis negatyviems išgyvenimams. Ekstremaliose sąlygose jie kur kas greičiau priima teisingus sprendimus, geriau orientuojasi ir atsilaiko prieš paniką keliančias emocijas. Jie rečiau serga.

„B” tipo žmonės puikiai supranta kitų žmonių išgyvenimus ir jausmus, jaučia savo ir kitų emocijų niuansus. Jie tik atrodo šalti, nes jų psichika sugeba susidoroti su negatyviomis emocijomis ir jie nesileidžia jų užvaldomi. Jie puikūs šeimynykščiai, moka vertinti kitų meilę ir mylėti patys. Jie sugeba pakelti nuotaiką aplinkiniams, užkrečia juos savo optimizmu.

Susiformuoja vaikystėje, bet gali kisti

Manoma, kad tai, ar žmogus yra „A”, ar „B” tipo, nėra įgimta. Psichologinis tipas susiformuoja ankstyvoje vaikystėje, tačiau nėra nepakeičiamas. Gerokai padirbėjus su savimi, galima pakeisti savo tipą ar bent išmokti neužsikrėsti negatyviomis emocijomis, ardančiomis psichiką ir sveikatą.

Žmogaus psichika yra kur kas sudėtingesnė nei minėtieji tipai, tačiau priskiriant save vienam iš jų galima geriau suvokti savo emocines reakcijas ir tai, kaip jos veikia savijautą. Vėliau įmanoma išmokti kontroliuoti savo emocijas. Kita vertus, kiekvienas žmogus yra laimingas savaip. Jei darboholikas dar jaučiasi laimingas ir yra sveikas, prievartinės atostogos jam gali labiau pakenkti, nei suteikti gerų emocijų.

Mokėjimas džiaugtis yra laikomas universaliu psichinės sveikatos testu. Bent taip mano amerikiečiai psichologai. Jei žmogus sugeba džiaugtis tuo, kad prasideda dar vienas rytas ar dar vienas pavasaris, jo psichika turi imunitetą visoms gyvenimo negandoms.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Vyrams su žyma , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.