Valdininkai apstulbę, kad dalis kauniečių protestuoja prieš objektą, kurio ateitis – neaiški
Miesto valdžios užmojai Panemunėje statyti naują tiltą sutiko didelį pasipriešinimą. Gyventojai renka parašus prieš statybą, savo nepasitenkinimą reiškia televizijos laidose ir piketuose.
Sužinojo iš „Kauno dienos”
Vakar grupelė Panemunės gyventojų prie miesto Savivaldybės surengė piketą. Jie piktinosi valdžios ketinimais statyti naują tiltą per teritoriją, kurioje dabar stovi jų namai, driekiasi neatgauta senelių žemė.
Piketo organizatorė Rūta Zabielienė sakė, kad tik atsitiktinai iš „Kauno dienos” rašinio gyventojai sužinojo apie planus statyti naują tiltą. „Tada pradėjom domėtis ir sužinojom, kad jis eis per tą vietą, kur stovi gyvenamieji namai, per privačias žemes”, – sakė moteris.
Anot gyventojų, Kauno miesto bendrajame plane naujojo tilto statyba nenumatyta, o problemos sprendimas planuotas atliekant esamo tilto rekonstrukciją. Jiems taip pat užkliuvo, kad nėra detaliojo projekto naujojo tilto statybai aiškinamojo rašto ir ekonominio pagrindimo, nepateikti alternatyvūs tilto problemos sprendimai.
„Be to, kol kas nėra teisingo įvertinimo už visuomenės poreikiams paimamos žemės tvarkos. Panemunėje kur kas svarbiau yra dujų, nuotekų, vandentiekio, apšvietimo tinklų įrengimas, įvažų į kiemus, gatvių ir šaligatvių asfaltavimas. Jei žmonėms norima gero, gal reikėtų pirma atsiklausti, ko jiems labiausiai reikia?” – klausė R.Zabielienė.
Moteris nesutinka, kad jos senelio Petro Reklaičio žemėje būtų projektuojamas ir statomas naujas tiltas. „Mes esame pretendentai į žemę, kuri iki šiol negrąžinta, šiuo metu laukiame teismo sprendimo. Tiltas mūsų namo neliestų, bet iki jo būtų tik apie 10 metrų. Be to, tektų nupjauti ir šimtametį ąžuolą”, – dėstė motyvus gyventoja.
Siūlo statyti senoje vietoje
Gyventojai mano, kad jeigu senojo Panemunės tilto negalima rekonstruoti, tuomet jį geriau nugriauti ir jo vietoje pastatyti naują, išlaikant senojo tilto puošybos elementus.
R.Zabielienė pažymėjo, kad tiltą statant kitoje vietoje, gyventojai sutiktų išsikelti iš savo namų. „Pavyzdžiui, tai padaryti sutiktų Vaidoto gatvės 116-ojo namo gyventojai”, – teigė ji.
Birutė Nedzveckienė pasakojo, kad 1997 metais jos šeimai leista rekonstruoti namą toje vietoje, kur dabar ketinama statyti tiltą. „Mes nieko apie tai nežinojome”, – sakė ji.
Su piketo dalyviais išėjo pasikalbėti meras Arvydas Garbaravičius. Jis išklausė žmonių nuomonę ir pasiūlė pasikalbėti užeiti pas jį į kabinetą. „Pasikviestume urbanistus ir viską išsiaiškintume. Nelaikykite manęs jūsų priešu, kuriam rūpi nugriauti jūsų namus. Pasidomėsiu, kaip ten viskas yra. Netikiu, kad būtų daromos kokios nors nesąmonės. Visuomenės nuomonė svarbi, ir į ją atsižvelgiama”, – sakė jis.
Specialistai pataria nedelsti
Kelių inžinierius Henrikas Kebeikis „Kauno dienai” teigė, kad ne tik Panemunės, bet ir Vilijampolės tiltas yra avarinės būklės. „Antrąjį reikia kuo skubiau remontuoti, o pirmojo remontuoti jau nematau prasmės, pigiau būtų pastatyti naują”, – sakė jis.
H.Kebeikis teigė, kad teoriškai įmanoma remontuoti senąjį Panemunės tiltą ir jį praplatinti, tačiau tai kainuotų daugiau nei naujo tilto statyba. Jis priminė, kad Transporto ir kelių tyrimų institutas jau anksčiau yra pateikęs išvadas apie šiuos tiltus ir rekomendavęs juos remontuoti. Vilijampolės tiltas statytas 1960 metais, Panemunės – 1957.
1941 metų birželio 23 dieną traukdamiesi raudonarmiečiai Panemunės tiltą išsprogdino, o jis buvo atstatytas 1957 metais. „Tiltas buvo atstatomas 10 metų. Tik garsių humoristų Tarapunkos ir Štepselio pašaipa išgarsino, kad tiltas pasaulyje yra ilgiausias, nes statomas 10 metų. Po to tiltas labai greitai buvo užbaigtas”, – prisimena H.Kebeikis.
Anot jo, tiltas dėl prastos priežiūros yra avarinės būklės. „Kiekvienu momentu gali pasikartoti 1928 metų balandžio 1 dienos nelaimė, kai tiltas įgriuvo. Tada aukų išvengta, dabar nelaimė būtų daug skaudesnė. Prasilenkdami troleibusai tilto viduryje gali atsidurti Nemune su intarpine sija”, – mano H.Kebeikis.
Remontas planuotas prieš 10 metų
Apie tilto remontą buvo kalbama jau seniai. AB „Kelprojektas” 1996 metais parengė remonto projektą. Jame buvo numatyta tilto remontą atlikti dviem etapais. Remontas būtų kainavęs apie 5,6 mln. Lt. Šis projektas nebuvo įgyvendintas.
Praėjus beveik dešimčiai metų, remontuotinų vietų padaugėjo. Orientacinė darbų kaina išaugo iki 6,2 mln. Lt. Be to, brangiai kainuojantis remontas visų tilto problemų neišspręstų.
„Pirmiausia, turėsim tik iš dalies suremontuotą tiltą, nes intarpinių sijų ir dėžinių perdangų galai liks neremontuoti (norint juos suremontuoti, reikia ilgam uždaryti tiltą ir sijas iškelti), liks neremontuoti ir dėžių vidūs, be to sunku pasakyti, kiek remontas bus sėkmingas, – ar nauji remontiniai mišiniai tvirtai sukibs su senu, karbonizacijos ir chloridų paveiktu betonu? Ir vis tiek turėsime prastai išbetonuotą perdangą, tiltą su septyniais deformaciniais pjūviais, kurie nuolat reikalaus priežiūros. Ir pagrindinis argumentas: tilto remontas neišsprendžia svarbiausios problemos – tiltas per siauras”, – sakoma ekspertų išvadose.
Savivaldybė dar neapsisprendė
Savivaldybės Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Zenonas Girčys sakė, kad dėl Panemunės tilto susiklostė sudėtinga situacija.
„Kol kas yra rengiamas detalusis planas teritorijos, kurioje galėtų iškilti naujasis tiltas. Tačiau netikėtai atsirado žmonių, kurie ėmė visų Panemunės gyventojų vardu kalbėti, kad jiems to tilto nereikia. Jie sako, kad jau matė kažkokius tilto projektus, nors jų tikrai nėra.
Rytoj Panemunėje bus pristatytas šis detalusis planas. Gyventojai galės išsakyti savo nuomonę. Kai detalusis planas bus patvirtintas, tik tada bus rengiami projektiniai pasiūlymai. Kol kas negalime pasakyti, kurioje vietoje tiltas bus. Jeigu būtų apsispręsta statyti naują tiltą, statybos prasidėtų po kokių 5 metų. Kol kas nesame garantuoti, kad tikrai bus statomas naujas tiltas. Dėl to ir kreipsimės į projektuotojus, kad jie patartų, ką daryti – remontuoti seną, ar statyti naują tiltą, o gal tunelį”, – sakė Z.Girčys.
Z.Girčys nurodė, kad bus rengiamas ir projektas, kaip atnaujinti Vilijampolės tiltą. „Jis taps šiuolaikiškesnis. Tiltas – blogos būklės, bet jis dar tarnaus”, – sakė jis.
Dar 2002 metais specialistai vertino Vilijampolės tilto būklę ir nustatė, kad daugiau kaip 40 metų naudojamas statinys buvo prižiūrimas aplaidžiai, nebuvo atlikti prevenciniai remontai, o tai sutrumpino saugaus jo naudojimo trukmę. Teigiama, kad tiltą suremontuoti įmanoma.
Beje, prieš kurį laiką „Kauno dienos” žurnalistas pusiau rimtai buvo perspėtas, kad netrukus prasidės verkšlenimai apie prastos būklės Vilijampolės ir Panemunės tiltus. „Kauno tiltai” baigs remontuoti Aleksoto tiltą, jiems reikės naujo darbo”, – sakė vienas valdininkų. „Nesąmonė. „Kauno tiltai” ir taip turi daug darbo”, – atkirto H.Kebeikis.
Dainoras Lukas