Savam krašte pranašu nebūsi. Tuo įsitikinusi Pasvalio rajono Kauklių kaimo gyventoja Genovaitė Petruškevičienė.
Burtininkės galiomis garsėjanti 60-metė padeda susigrąžinti sveikatą ir gyvenimo džiaugsmą iš kitų vietovių pas ją atvykstantiems žmonėms, moterims – pas meilužes pabėgusius vyrus.
Tuo tarpu saviškiai, Kauklių kaimo gyventojai, G.Petruškevičienės bijo kaip ugnies, nes įtaria ją užsiimant juodąja magija. Kaukliškiai teigia baisius jos kerus ne kartą patyrę savo kailiu.
Burtininkė esą jai neįtikusiuosius taip nubaudžia, kad net baisiausiam sapne nesusapnuosi.
Akistatos vengia
Akis į akį su kerėtoja susidūrę jautresni kaimo žmonės sakė pasijuntantys tarsi išsunktos citrinos.
Jiems staiga pradeda skaudėti galvą, apima svaigulys, nenusakomas silpnumas, ima krėsti vidinis drebulys.
Tačiau dingti nėra kur. Čia jų namai, šeimos. Kai kurie kaimiečiai tyliai svajoja, kad baimę kelianti moteriškė vieną dieną išsinešdins iš Kauklių. Tik tuomet jie tikisi išsivaduoti iš nerimo ir baimės pančių.
Pragarą užvirė motina
Panašius nemalonius jausmus patyrė ir pas G.Petruškevičienę apsilankiusi „Panevėžio ryto” korespondentė.
„Aš kiekvieną žmogų permatau kiaurai”, – pareiškė moteris, vos peržengus jos namų slenkstį, ir sutiko papasakoti, kaip tapo būrėja.
„Visą šitą pragarą užvirė dabar jau mirusi mano motina”, – sakė ji.
G.Petruškevičienė pasakojo, kad jai, tuomet dar tik 11 metų mergaitei, gimdytoja liepdavusi užsiiminėti įvairiausiais burtais. Ypač per Kūčias.
„Kūčių vakarą motina man pakišdavo dubenėlį, liepdavo į jį krautis patiekalus, sočiai prisikirsti, o po to pripilti vandens. Tuomet pareikalaudavo, kad paimčiau tris balanėles ir sukryžiavusi jas uždėčiau ant indo”, – pasakojo G.Petruškevičienė.
Po to jai tekdavo įsistebeilyti į balanėles, motinos vadinamas tiltu, ir tarsi pasinėrus į transo būseną žvilgsnio neatitraukti tiek laiko, kol prieš akis atsivers paslaptingi vaizdai.
G.Petruškevičienė pamena, kad jai akyse imdavo rodytis keisti dalykai.
Motina reikalaudavo juos apibūdinti. Bet jai, dar mažai mergaitei, buvo baugu pasakoti apie paprasta akimi neregimus dalykus. Ji tylėdavo, nors buvo gąsdinama, jei nekalbės, gauti į kailį.
Beržinės košės vaikas išvengdavo, bet motina nepaklususiai dukrai tuomet siųsdavo prakeiksmo žodžius.
Smulkiau apie vaikystėje patirtus regėjimus Kauklių kaimo gyventoja nenorėjo pasakoti ir „Panevėžio rytui”, sakydama neturinti teisės to daryti.
Ji tik tvirtino jautusi, jog tais momentais užmegzdavusi ryšį su anapusiniu pasauliu, matydavusi jį sklidiną ramios žalumos.
Juodąją magiją iškeitė į baltąją
Vėliau G.Petruškevičienė jau ir motinos neraginama ėmė justi trauką mistiniams dalykams.
Ji pradėjo domėtis juodąja magija.
Tad iki šiol žino, kaip burtais susigrąžinti neištikimybės klystkeliais pasukusį sutuoktinį.
Moka jai siunčiamą blogį sugrąžinti siuntėjui. Ir, kaip pati teigia, net tūkstantį kartų didesnį.
Moteris sako, kad užsiimant magija jai daug padėdavo popierinės ryškiai raudonos širdutės.
Ji žino daugybę jų dėliojimų variantų. Viskas priklauso nuo to, kokio tikslo siekiama – gėrio kitam žmogui ar blogio.
Anot burtininkės, daug ką reiškia kitoje širdučių pusėje užrašyti magiški žodžiai.
Tačiau G.Petruškevičienė dievagojosi, kad juodosios magijos, kaip ir būrimo kortomis, ji jau ne vienerius metus atsisakiusi ir dabar praktikuojanti tik baltąją magiją – maldas primenančius žodžių junginius.
Moteris prisiminė vieną maldelę, kurią išmoko iš savo senelės. Jos žodžiais šaukiamasi Angelo sargo apsaugos, pagalbos.
Prie vyro mirties neprisidėjo
Moteris tvirtino į bažnyčią kojos niekada nekelianti, bet tikinti, kad egzistuoja Visatos dėsnis arba Aukščiausioji jėga.
Būrėjos įsitikinimu, šis dėsnis pasireiškia tuo, kad padarytas gėris arba blogis atgal sugrįžta galingu bumerangu.
Tai ji iliustravo tokiu pavyzdžiu.
Maždaug prieš 2 metus Pasvalio rajono Lepšynės miške sudegė Joniškėlio girininkijos namelis. Po gaisro viduje rastas sudegusio žmogaus lavonas – buvusio G.Petruškevičienės vyro Albino palaikai.
Moteris su ją skriaudusiu sutuoktiniu išsiskyrė, kai jųdviejų vaikai dar buvo maži.
Jos manymu, jai padarytas blogis vyriškiui grįžo su kaupu.
„Tik manęs prie jį ištikusios nelaimės nelipdykite. Aš jam nelinkėjau tokios baisios baigties bei prie to nė piršteliu neprisidėjau”, – tikino būrėja, korespondentę perverdama aštriu it durklas žvilgsniu.
Tuo tarpu Kauklių kaimo gyventojai apie šį įvykį turi savo nuomonę.
Žmonės įtaria, kad ir G.Petruškevičienės vyras, ir jos dabar jau miręs sugyventinis, kurio bute būrėja iki šiol gyvena, Anapilin iškeliavo ne be juodosios magijos pagalbos.
„Iš tokios moters galima visko tikėtis”, – prasitarė žmonės, prašydami neviešinti jų pavardžių, nes bijantys sulaukti keršto.
Kaimiečiai juto burtų galią
„O piktai kerštauti tai ji sugeba”, – teigė kaukliškiai.
Netoli G.Petruškevičienės namų gyvenanti jauna šeima mūsų dienraščiui prasitarė, kad jie kaimo keistuolės privengia. Ypač tomis dienomis, kai ji kažką burbėdama vaikšto lauke.
Ingrida (vardas pakeistas) prisiminė, kai G.Petruškevičienė buvo susipykusi su jos teta, ši po konflikto savo namo kieme rado virvėmis apraizgytą katę.
Katė dar buvo gyva, todėl besikankinusią augintinę kauklietė tuoj pat išlaisvino.
Buvę atvejų, kai po nesutarimų su būrėja netikėtai nudvėsdavo iki tol buvę sveikutėliai kiemuose loję šunys.
Ingridai labiausiai įstrigo atvejis, kai viena moterėlė, apsižodžiavusi su G.Petruškevičiene, nuėjo melžti karvės. Tačiau iš žalmargės tešmens neišvarvėjo nė lašelis pieno.
Ingridos vyras Petras (vardas pakeistas) sakė anksčiau nelabai tikėjęs įvairiais burtais, bet po tokių neįtikėtinų dalykų supratęs, jog tos moteriškės iš tiesų geriau vengti.
Pasak jo, tokios nuomonės ir dauguma kitų kaukliečių. Kaime gyvena apie 70 žmonių.
Petro kaimynas korespondentei pasakojo, kad naktimis G.Petruškevičienė po namus vaikšto su uždegta žvake, mosuoja kadagiu, iš butelio laisto kažkokį skystį. Tačiau ką tai galėtų reikšti, niekas nežino.
Išsikvietė dvasių
Gali būti, kad kaimo žmonės yra matę, kaip būrėja savo namuose vaiko ją kankinančias dvasias.
Kad aplink ją tokių esama, „Panevėžio rytui” papasakojo pati G.Petruškevičienė.
„Kad mano namuose apsigyveno dvasios, savotiškai kalta esu aš pati”, – prisipažino moteris.
Į šį butą, kuriame gyveno dabar jau miręs jos sugyventinis, G.Petruškevičienė atsikrausčiusi maždaug prieš 12 metų. Tačiau netrukus vyras pasimirė, ir ji liko viena.
Ilgėdamasi Anapilin iškeliavusio draugo ir slegiama vienatvės moteris sumanė pasikviesti dvasių.
Popieriuje nubraižiusi lanką, virš jo surašė abėcėlę, apačioje – skaičius nuo nulio iki 9, o šonuose žodžius „taip” ir „ne”. Vidury lapo nupiešė širdutę.
Ką darė toliau, dvasių kvietėja atsisakė pasakoti. Ji paaiškino nelabai norinti, jog tokiais dalykais užsiimtų kas nors iš „Panevėžio ryto” skaitytojų.
Pasak jos, po dvasių kvietimo seanso sudrumsčiama ramybė, todėl silpnesnių nervų žmonės gali net išprotėti.
Moteris sakė nuolat jaučianti paslaptingų būtybių buvimą šalia.
Savaime užgęsta ką tik uždegta elektros lemputė.
Vidurnaktį nei iš šio, nei iš to pradeda keistai linguoti jos lovos čiužinys.
Ypač nejauku, kai kartais nematoma ranka jai paglosto galvą.
Prašė kitų būrėjų pagalbos
G.Petruškevičienė prisipažino apgailestaujanti prisikvietusi tokių viešnių ir dabar visais būdais stengiasi jas išprašyti.
Pati nežinanti, kaip tai padaryti, lankėsi pas kelias kitas garsias burtininkes. Šios patvirtino, kad kauklietės namuose esama dvasių.
Gavusi patarimą su dvasiomis sugyventi draugiškai G.Petruškevičienė nakčiai dažnai padeda į lėkštę saldumynų ir mintyse kviečia jas pasivaišinti.
Ji tvirtino negalinti teigti, kad nematomos jėgos vienąsyk panoro saldainių, tačiau po nakties rado kelis tuščius jų popierėlius.
Kai dvasios taip suįžūlėja, kad ima ją liesti, tenka jas kaip nors atbaidyti. Tada būrėja kambarius ima šlakstyti į butelį supiltu švęstu vandeniu ir mojuoti kadagio šakele.
Tačiau šios priemonės padeda tik laikinai.
Mįslinga asmenybė
Pušaloto seniūnės pavaduotoja Stasė Kavaliauskienė „Panevėžio rytui” G.Petruškevičienę apibūdino kaip mįslingą asmenybę, besidominčią neįtikėtinais dalykais, mokančią pafantazuoti.
Pasak S.Kavaliauskienės, seniūnijai dėl šios moters elgesio niekas iš Kauklių kaimo gyventojų nesiskundė.
„Matyt, bijo keršto”, – išsakė savo nuomonę ji.
Seniūnės pavaduotojos teigimu, G.Petruškevičienė viena užaugino dabar jau savarankiškai gyvenančius dukrą bei du sūnus, nes jos velionis vyras buvo labai netikęs.
Seniūnijos darbuotoja prisiminė, kad kauklietė visą gyvenimą buvo labai darbšti. Ji ilgą laiką sėkmingai dirbo Mikoliškio paukštyne.
Audronė Filimanavičienė
„Panevėžio rytas”