Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Algirdas Raslanas dalyvavo Europos Komisijos švietimo ir kultūros komisaro p. Jano Figelio susitikime su Europos valstybių ir Europos sporto šakų federacijų vadovais Briuselyje.
Anot A. Raslano, ES pradedama nauja ilgo sveiko gyvenimo politika. Taigi sustikime ir buvo aptarti du pagrindiniai klausimai – ES politika ir sporto vieta joje bei numatomos sporto programos.
Vis daugiau valstybių, pasak A.Raslano, supranta sporto svarbą – tai ir veiksminga nusikalstamumo prevencijos bei svarbi sveikatos stiprinimo priemonė, kita vertus – sportas tampa sparčiai ekonomiškai stiprėjančia šaka, patrauklia verslui. Susitikime akcentuota, jog daugiau dėmesio būtina skirti jaunimui, jo socialiniam, kultūriniam ir fiziniam aktyvumui. Dėl to Europos Parlamentas didina subsidijas būtent švietimo, jaunimo ir kultūros 2007–2013 m. programoms. Beje, kaip vienas sėkmingiausių projektų buvo išskirtas „2004-ieji – Švietimo per sportą metai”. Šiame projekte dalyvavo daugybė valstybių, gauta per 16 000 paraiškų. „Aktyviai dalyvavo ir Lietuva, ji taip pat gavo finansavimą už gerai parengtą programą – gegužės 1 d. Vilniuje vykusią vaikų ir jaunimo šventę „Judėk ir tobulėk”, kurią koordinavo KKSD specialistai Inga Gerulskienė ir Sigitas Stasiulis”, – sakė KKSD generalinis direktorius.
Taigi sportas ir švietimas – vienas ES politikos prioritetų, kitas – sportas ir sveikata. „Šiandien ES skelbiama akcija – fizinis aktyvumas, dieta ir sveikata. Vėlgi pirmiausia ji skirta moksleiviams, nes grėsmingai didėja sveikatos sutrikimų turinčių vaikų skaičius. Bet ši veiklos kryptis apima ir kitas amžiaus grupes”, – kalbėjo Lietuvos sporto vadovas pabrėždamas tai, jog sporto visiems plėtra skatinama visose valstybėse. Be to, į šio sąjūdžio propagavimą aktyviau turėtų įsitraukti ir sporto šakų federacijos – įtraukti į savo veiklą neįgaliuosius, organizuoti varžybas veteranams ir pan.: „Tai yra federacijos į savo veiklą turėtų žiūrėti daug plačiau, o ne tik domėtis sportu. Mes, kaip valstybė, turime sudaryti sąlygas plėtoti federacijų veiklą, skatinti ir plėsti visuomeniškai dirbančių žmonių judėjimą”.
Susitikime atkreiptas dėmesys ir į socialinę sporto funkciją, t. y. geriausių sportininkų pavyzdžiai, valstybės įvaizdžio formavimas ir kt. dalykai, susiję su socialiniais klausimais.
Kalbant apie ekonominę sporto plotmę pažymėta, jog visoje Europoje organizuojama daug lošimų, susijusių su sportu, ir jie neša didelį pelną. Kaip šią sritį sureguliuoti įstatymiškai, kad kuo daugiau įvairiausių loterijų, azartinių lošimų lėšų atitektų kūno kultūros ir sporto plėtrai? Tai dar vienas keliamas klausimas.
Europos valstybių ir Europos sporto federacijų atstovai aptarė ir sporto skaudulius. Pirmiausia – tai dopingo problema. „Dopingo problemai skiriama vis daugiau dėmesio. Apie tai kalba jau tokios svarbios organizacijos kaip UNESCO, ET ir ES, TOK. Spalio mėnesį turėtų būti pasirašyta tarptautinė UNESCO antidopingo konvencija”. Taip pat pažymėta, jog sporte esti žmonių bei organizacijų diskriminacijos, brutalumo apraiškų ir kt. „Šiuos visus dalykus turėtų nagrinėti ir spręsti Europos Sąjungos juridinės institucijos”, – sakė KKSD gen. direktorius.
Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės