Buto į karstą neįsidėjo
Praėjusių metų balandį Salamiesčio kaimo kapinėse amžinojo poilsio atgulusios kupiškietės Adolfinos Jablonskienės iki šiol nepalieka ramybėje žemiški rūpesčiai.
Kas mėnesį į velionės pašto dėžutę Gedimino gatvės 32-ajame name sumetamos komunalinių mokesčių sąskaitos.
Lapelius su vis augančiomis skolomis į Anapilin seniai iškeliavusios moters pašto dėžutę įdeda „Kupiškio komunalininko”, „Kupiškio butų ūkio ir vandentiekio”, „Panevėžio energijos” bendrovės Kupiškio šilumos tinklų darbuotojai.
Į „Panevėžio ryto” redakcijos skyrių užsukusi velionės A.Jablonskienės kaimynė Bronė Petrulienė liūdnai juokavo, kad toks paslaugų teikėjų atkaklumas jau galėjo moteriškę ir iš kapo duobės prikelti.
Tuo tarpu „Panevėžio rytą” komunalines paslaugas teikiančių įmonių vadovai tikino, kad šiuo atveju viskas daroma pagal nustatytą tvarką.
„Mirusi moteris savo būsto juk į kapines nepasiėmė, bus paveldėtojas, jis ir sumokės skolas”, – teigė jie.
Norėjo numirti vėliau
Dabar jau mirusi A.Jablonskienė į daugiabutį namą Gedimino gatvėje, pačiame Kupiškio centre, atsikraustė bene prieš penkerius metus.
„Geraširdė moteriškė nesirūpino savimi, bet vis pasiguosdavo dėl savo neįgalios dukters Svajonės. Sakė meldžianti Dievo, kad tik nenumirtų pirma jos, kad tas kryželis neliktų svetimiems žmonėms”, – pasakojo velionės kaimynė B.Petrulienė.
Bet rūpestingos motinos nuogąstavimai netruko išsipildyti. Dar pensinio amžiaus nesulaukusi moteris praėjusių metų kovą staiga pasijuto blogai ir po stipraus insulto nebeatsigavo.
Kaimynai žinojo, kad A.Jablonskienė turėjo seserį Klaipėdoje, šioji retkarčiais atvažiuodavo paviešėti. Bet ji bei kiti tolimesni giminaičiai neapsiėmė globoti neįgalios jaunos moters ir savivaldybė ją apgyvendino Kupiškio pensione.
Kam atiteko A.Jablonskienės butas, kas tapo turto paveldėtoju, nei B.Petrulienė, nei kiti kaimynai tvirtino nežinantys.
Matydami, kad velionės kaimynės pašto dėžutėje kaupiasi mokesčių sąskaitos, o skelbimų lentoje išvydę grėsmingą žinią, jog nepadengus skolų bus kreiptasi į teismą, namo gyventojai sakė perspėję butų ūkio bendrovės darbuotoją, kad skolininkė į teismą tikrai neateis.
Tuokart kaimynams buvo pasakyta, jog sąskaitų siuntėjas nežinojo apie buto savininkės mirtį. Bet po mėnesio mokesčių pranešimai vėl pradėjo kauptis A.Jablonskienės pašto dėžutėje.
Mirusiajai už vandenį neskaičiuoja
„Žinom, kad buto savininkė mirusi, bet juk pats butas niekur nedingo. Kas paveldės butą, tas ir sumokės skolas”, – nesutriko „Panevėžio ryto” korespondentės kalbinti butų ūkio ir vandentiekio bendrovės bei šilumos tiekėjų atstovai.
„Kupiškio butų ūkio ir vandentiekio” bendrovės direktorius Albertas Audickas buvo įsitikinęs, kad ant mokesčių sąskaitos tokiu atveju nereikėtų rašyti konkrečios pavardės, bet pats pranešimas turi būti pristatytas nurodytu adresu.
„Mes juk neskaičiuojam tokių paslaugų kaip vandens tiekimas, laiptinės apšvietimas, o tik eksploatacines išlaidas”, – tikino bendrovės vadovas.
„Panevėžio energijos” Kupiškio šilumos tinklų skyriaus viršininkas Saulius Žilinskas patikslino, kad kupiškėnų mokesčių sąskaitos skaičiuojamos ir kompiuteriais spausdinamos Panevėžyje, tad informacija apie pasikeitusius buto savininkus galėjo ir vėluoti.
Šilumos tiekimo sąskaitose, pasak S.Žilinsko, vos tik sužinojus apie buto savininkės mirtį, buvo nebespausdinama jos pavardė. Sužinojus, kad turto tvarkytoju pretenduoja tapti Kupiškio pensionas, jau keli mėnesiai į pašto dėžutę nebenešami ir mokesčių pranešimai.
„Kupiškio komunalininko” bendrovėje korespondentės žinia apie mirusią buto savininkę buvo naujiena.
„Tikrai ji mirusi? Bet liko dviejų registruotų buto gyventojų skola už šiukšlių išvežimą, – stebėjosi bendrovės darbuotoja. – Reikės aiškintis”.
Pensionas vis laukė sprendimo
Savivaldybės Globos ir rūpybos skyriaus vedėja Vanda Kareivienė A.Jablonskienės ir jos globotos dukters atvejį prisiminė kaip itin retą.
Pirmiausia savivaldybė be motinos likusiai visiškos negalios neveiksniai jaunai moteriai bandė surasti globėjus giminaičius. Bet neatsirado norinčiųjų užsikrauti tokią naštą. Todėl invalidė buvo apgyvendinta Kupiškio pensione.
„Pas mus ji gyvena nuo praėjusių metų gegužės. Atsigavo, tapo energingesnė, pradėjo vaikščioti”, – globotinės savijauta pasidžiaugė pensiono direktorius Dainius Bardauskas.
Tuo tarpu turtiniai ir globos įforminimo reikalai buvo sprendžiami ne taip spėriai.
„Civilinė teisė, pasirodo, yra paini, reikalaujanti daug teisinių žinių ir dar daugiau įvairių pažymų. Vos ne metus vaikščiojom į teismą, kol pensionas buvo pripažintas moters globėju ir turto administratoriumi. Tik neseniai gavom leidimą Svajonės butą parduoti. Pinigai pateks į jos sąskaitą ir jos valia bus panaudoti, kam ji panorės”, – teigė pensiono vadovas.
Sąskaitas turėjo siųsti pensionui
Komunalinės ir kitos paslaugos teikiamos vartotojui sudarius sutartį su paslaugos teikėju. „Panevėžio rytas” pasidomėjo, kokia lieka sutarties teisinė galia vartotojui mirus.
Į šį klausimą sutiko atsakyti advokatas Algimantas Pakarklis, žinantis šią istoriją.
„Rengiau kai kuriuos šios civilinės bylos dokumentus. Į mirusio asmens turtą gali pretenduoti pirmos, antros eilės paveldėtojai, jų nesant, rūpinasi valdžios įstaigos. Šiuo atveju paslaugas teikiančios tarnybos žinojo, kad buto savininkės dukra yra globos įstaigoje ir ši pretenduoja tvarkyti turtą.
Vadovaujantis teisine ir paprasta logika, mokesčių sąskaitos turėjo būti siunčiamos tiesiai į pensioną, o ne velionės adresu”, – teigė advokatas.
Virginija Juškienė
www.panrytas.lt