Kavamedžiai nepakenčia šalto vandens

Kavamedžius geriausiai laistyti 3 paras atvirame inde palaikytu ir truputį pašildytu (3-5 laipsniais šiltesniu už kambario temperatūrą) vandeniu. Tinka tvenkinio ar lietaus vanduo, bet jį taip pat reikia pašildyti. Laistoma gausiai, bet žemė tarp laistymų turi pradžiūti. Į padėklą išbėgęs vanduo po 15 min išpilamas. Po dienos žemė vazone atsargiai supurenama. Žiemą laistoma kartą per savaitę arba rečiau ir ne taip gausiai. Jeigu kambario temperatūra (arba palangės) nukrenta žemiau 15oC, laistyti negalima.
Vasarą kavamedžiams labai patinka vakarinės vonios. Nepatingėkite ir nupurškite savo augintinį nuo „galvos iki kojų”. Žydinčių kavamedžių purkšti negalima. Dėl dažno purškimo ant lapų greičiau nusėda dulkės, todėl nedideli augalai kartą per savaitę nuprausiami po dušu, o didesnių kavamedžių lapai bent kartą per mėnesį nuvalomi drėgnu audiniu.
Dažniausiai pasitaikanti liga – lapų nekrozė. Lapai, o ypač lapų pakraščiai nusidažo rudai geltonai, atsiranda džiūvančios dėmės. Ligą gali pernešti virusai arba augalas suserga, kai prastai prižiūrimas. Kavamedžiai jautriai reaguoja į laistymą, temperatūrą ir maisto medžiagų trūkumą. Lapų nekrozė dažnai pasireiškia tuomet, kai žiemą kavamedžiai perlaistomi ir šaknims pradeda trūkti deguonies, arba atvirkščiai – šaknys perdžiūva, kai laistoma šaltu vandeniu arba pertraukia skersvėjis, taip pat kai trūksta fosforo trąšų. Anksčiau buvo manoma, kad lapų nekrozę sukelia sausas kambarių oras, bet tai nepasitvirtino.