Paaiškėjus, kad mirtinas paukščių gripo virusas pasiekė Europą, pareigūnai analizuoja, kokią žalą jis gali atnešti senajam žemynui, ir kokių priemonių reikia imtis siekiant išvengti visuotinės epidemijos.
Didžiosios Britanijos vyriausybės pareigūnas, kuruojantis medicinos sritį, perspėjo, kad kilusi paukščio gripo pandemija nusineštų mažiausiai 50 tūkst. britų gyvybių. Pasak sero Lajamo Donaldsono (Liam Donaldson), mirtina epidemija prasidės tuomet, kai paukščių gripas mutuos į tarp žmonių perduodamos formos virusą.
Jis šias pastabas išsakė po to, kai šeštadienį nustatyta, jog Rumunijos antys užsikrėtė H5N1 virusu – tuo pačiu, kuris buvo rastas Turkijoje ir Azijoje. Anot pareigūno, istorija rodo, kad paukščių gripas gali mutuoti į tarp žmonių perduodamos formos virusą.
„Kartais, kas 10 ar 40 metų, gripas mutuoja į tokios formos virusą, kuriam mes neturime natūralaus imuniteto”, – BBC televizijai sakė pareigūnas.
Nerimas dėl galimos paukščių gripo epidemijos pasiekė ir Vokietiją. Įtakinga Bavarijos žemė paragino centrinę valdžią griežtinti sąlygas šalies paukštynuose. Bavarijos aplinkos ministras Verneris Šnapaufas (Werner Schnappauf) interviu Vokietijos naujienų agentūrai dpa pažymėjo, kad jei valdžia nepritars pasiūlymams naminius paukščius laikyti tik uždarose patalpose, Bavarijoje tokios taisyklės vis tiek bus įvestos.
Tuo tarpu Turkijos „Anatolian” naujienų agentūra šeštadienį pranešė, kad vakarinėje šalies dalyje, kur anksčiau aptiktas paukščių gripas, nugaišo beveik tūkstantis vištų. Pareigūnai tiria incidento aplinkybes.
Mirtinas paukščių gripo virusas H5N1 pirmą kartą užfiksuotas Honkonge 1997 metais. Tada nugaišo ar sunaikinta pusantro milijono paukščių, susirgo 18 žmonių, šeši iš jų mirė.
Po šešerių metų virusas pasirodė Pietų Korėjoje, o pastaruoju metu išplito į Kiniją, Vietnamą, Tailandą, Laosą, Indoneziją, Rumuniją ir Turkiją. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, virusu keturiose valstybėse užsikrėtė 117 žmonių, 60 asmenų nuo paukščių gripo mirė.
2005-10-16 13:50