Tarptautinė bendruomenė pasveikino irakiečius, šeštadienį gana aktyviai balsavusius dėl šalies Konstitucijos projekto, kurio likimą greičiausiai nulems balsai trijose sunitų gyvenamose provincijose.
Balsavimo dieną griežtos saugumo priemonės užkirto kelią bet kokiems didelio masto sukilėlių išpuoliams – šalyje pranešta tik apie padrikas atakas.
Pasak rinkimų pareigūnų, daliniai rezultatai gali paaiškėti jau sekmadienį, tačiau prireiks kelių dienų, kol bus galima oficialiai pranešti, ar irakiečiai patvirtino naująją Konstituciją.
Jei Irake Konstitucija bus patvirtinta, gruodžio mėnesį irakiečiai vėl rinksis prie balsadėžių rinkti naująjį parlamentą ketverių metų kadencijai. Vašingtono teigimu, tai įtvirtintų Iraką kaip suverenią demokratinę valstybę ir naująjį Vakarų sąjungininką.
Tuo tarpu paaiškėjus, kad irakiečiai Konstitucijai tarė „ne”, konfliktuojančios Irako grupuotės turėtų iš naujo derėtis dėl dokumento projekto.
Nors tikimasi, kad Konstituciją parėmė dauguma iš 18 Irako provincijų, ji bus atmesta tuo atveju, jei mažiausiai trijose provincijose dokumentui nepritarė du trečdaliai rinkėjų.
Rinkimų pareigūnų duomenimis, šeštadienį rinkėjų aktyvumas siekė apie 65 procentus – savo valią išreiškė apie 10 milijonų iš 15,5 mln. rinkimų teisę turinčių irakiečių. Tai aukštesnis rodiklis nei per sausį surengtus pirmuosius parlamento rinkimus nuo Sadamo Huseino (Saddam Hussein) režimo pabaigos.
Nepaisant vis dar tvyrančio netikrumo, šeštadienio rinkimus jau pasveikino Jungtinės Tautos, Vašingtono administracija bei Europos Sąjungos (ES) pareigūnai.
Pasak JAV prezidento Džordžo V. Bušo (George W. Bush), šeštadienį referendume dalyvavę irakiečiai visam pasauliui parodė, kad savo šalies ateitį jie spręs taikiais rinkimais, o ne kruvinu sukilimu. Prezidentui antrino ir valstybės sekretorė Kondoliza Rais (Condoleezza Rice), pareiškusi, jog šeštadienio balsavimas yra „ypatingos svarbos įvykis”.
Baltieji rūmai taip pat pasidžiaugė dėl didelio rinkėjų aktyvumo bei šalyje tvyrojusios sąlyginės ramybės, palyginti su sausio mėnesio rinkimais, kai per daugiau nei šimtą sukilėlių išpuolių žuvo daugiau kaip 40 žmonių.
Irakiečius už jų drąsą pagyrė ir Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Kofis Ananas (Kofi Annan). „Šiemet jau antrą kartą Irako žmonės nepabūgo sudėtingų sąlygų ir smurto grėsmės, kad išreikštų savo valią. Referendumas buvo svarbi galimybė Irako žmonės išreikšti savo politines pažiūras”, – teigiama jo išplatintame pareiškime.
Tuo tarpu Europos Komisija šeštadienio referendumą pavadino svarbiu žingsniu demokratijos ir stabilumo link. „Nepaisant sudėtingos saugumo situacijos, tai buvo svarbi diena Irako demokratijai. Atiduodu pagarbą visiems irakiečiams, kurie išreiškė savo valią”, – pareiškė ES užsienio ryšių komisarė Benita Ferero- Valdner (Benita Ferrero-Waldner).
Šeštadienio balsavimas įvyko praėjus lygiai trejiems metams nuo tos dienos, kai Irake vyko paskutinis konstitucinis referendumas ir irakiečių buvo klausiama, ar jie nori dar septyneriems metams pratęsti Sadamo Huseino (Saddam Hussein) valdymą. Tuomet oficialiai pranešta, kad rinkimuose dalyvavo visi gyventojai ir visi parėmė S. Huseiną.
Šiemet dėl religinių ir etninių nesutarimų tokio vienprasmiško rezultato tikėtis neverta, kadangi dauguma sunitų baiminasi, jog šiitai bei kurdai gali gauti plačią autonomiją, o sunitai bus palikti skursti be įtakos šalies valdžioje ir naftos išteklių.
Neabejojama, kad tvirtą „ne” Irako Konstitucijai tarė mažiausiai dvi sunitų dominuojamos provincijos – vakaruose įsikūręs Anbaras ir Salach Ad Dinas, kuriame yra gimtasis S. Huseino Tikrito miestas. Pranešama, jog pačiame Tikrite prieš Konstituciją balsavo 96 procentai gyventojų.
Taigi pagrindinio šalies įstatymo likimą greičiausiai nulems balsai šiaurinėje Nainavos provincijoje ir Mosulo mieste, kuriame gyvena sunitai bei kurdai. Arabai kaltina kurdų vadovus, kad Mosule tyčia apgyvendinama kurdų bendruomenė. Patys kurdai, kurie yra musulmonai, tačiau ne arabai, tai kategoriškai neigia.
2005-10-16 08:22