Silpnaregių gyvenimą palengvintų pažymėti laipteliai ir stiklinės vitrinos

„Į informacinę visuomenę be informacinės atskirties” – tokiu šūkiu Lietuvos aklųjų ir silpnaregių bendruomenė šiemet pasitinka spalio 15-ąją minimą Tarptautinę baltosios lazdelės dieną, kurios tikslas – priminti visuomenei neregių poreikius ir juos persekiojančią informacinę atskirtį.

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga vienija apie 7 tūkstančius regėjimo negalią turinčių žmonių.

„Kiekvienas iš jų nori ne vien imti, bet ir kažką duoti visuomenei, taip išlaikydamas savo žmogiškąją vertę ir orumą. Mūsų siekis – kad valstybėje būtų sukurta sistema, leidžianti tą daryti”, – Eltai sakė Vilkpėdės socialinio centro direktorius Algimantas Arbočius.

Pasak jo, prieš 10-15 metų sostinės aklieji ir silpnaregiai gyveno uždarokoje bendruomenėje. Vilkpėdė buvo vadinama aklųjų rajonu, o praeiviai sutiktą neregį palydėdavo smalsiais žvilgsniais.

„Šiandien visuomenėje mes jaučiamės daug tvirčiau. Matyt, pasikeitė žmonių intelektas, teigiamų rezultatų davė įvairios socialinės integracijos programos”, – sakė A. Arbočius.

Paklaustas, kokios problemos šiandien aktualiausios regėjimo negalią turintiems žmonėms, Vilkpėdės socialinio centro vadovas visų pirma minėjo socialinę ir informacinę aklųjų ir silpnaregių atskirtį.

„Be abejonės, susiduriame ir su buitinėmis problemomis. Regėjimo negalią turinčių žmonių problemos viešajame sostinės transporte jau sprendžiamos, tačiau silpnai matantys pasigenda laiptelių ir stiklinių vitrinų žymėjimo”, – sakė socialinio centro vadovas.

Europos šalyse įprasta pirmąjį ir paskutinį laiptelį žymėti geltona juostele. Lietuvoje tokia praktika – dar naujiena, todėl regėjimo negalią turintiems žmonėms vis dar sunku nesuklupus patekti į valstybines įstaigas, prekybos centrus, kitus visuomeninius pastatus.

Savo bendruomenės narių poreikiais rūpinasi ir patys neįgalieji. Šiemet Vilkpėdės centras, padedamas rėmėjų, įdarbino psichologą, kuris išklauso ir pataria negalios ištiktiems žmonėms. Dar viena naujiena – pagalba neregiams ir silpnaregiams buityje.

„Kol kas turime tik du žmones, kurie turintiems regos negalią padeda nueiti į parduotuvę, valstybinėse įstaigose sutvarkyti dokumentus, susitvarkyti namuose. Kitaip ne savivaldybės, mūsų paslaugos yra nemokamos. Tikimės, jog ateityje, jei bus poreikis, pagalbininkų turėsime ir daugiau”, – sakė A. Arbočius.
2005-10-15 08:41