Palaikai, įdėti į dėžutę ir išmesti į jūrą, pelenai, sudėti į kapsulę ir paleisti į orbitą, kremavimo paveikslai, kuriuose mirusiojo pelenai sumaišomi su aliejiniais dažais. Tai tik keletas neįprastų mums laidojimo būdų…
Neseniai „mirties ekspertų” grupė pranešė apie kai kuriuos nepaprastus žmonių laidojimo būdus. Beje, palaidoti ir panaudoti palaikus ypatingai žmonės prašo savo testamentuose.
Didžiosios Britanijos universiteto „Bath University” socialinių ir politikos mokslų skyriaus vadovė Glenis Hovard teigia, kad tam tikri tabu, susiję su mirtimi, lieka praeityje. „Dabartinė visuomenė nebe tokia religinga, ir kremavimas daug populiaresnis nei įprastos laidotuvės. Mirtis tapo dar vienu „projektu”, kuris rūpi lygiai taip pat, kaip ir noras būti geros fizinės formos”.
Mirties manija privertė ne tik gaminti suvenyrus iš žmogaus palaikų, bet ir masiškai statyti paminklus kelių pakraščiuose, atsirado užuojautų knygos, žmonės gausiai neša gėlių po didelių nelaimių, tokių kaip rugsėjo 11-osios atakų ir įvykių Londone. Taip pat atsirado televizijos laidos „Šešios pėdos po žeme” ir „Nusikaltimų mokslas”, o kur dar virtualios kapinės – interneto svetainės, kuriose mirusiojo artimieji ir draugai gali parašyti ir išsiųsti jam žinutę.
Kaip sako ponia Hovard, visuose šiuose reiškiniuose atsispindi vienas leitmotyvas – mirtis jau nebelaikoma „istorijos pabaiga”. Savo universitete ji ketina atidaryti mirties ir visuomenės centrą, kuriame bus tiriami visi šie reiškiniai, o politikos veikėjams teikiamos konsultacijos, kokios politikos jiems verta laikytis šiuo klausimu.
„Po mirties jūs esate guldomas į karstą, užkasamas į žemę, ir viskas, jūs nebejudate. Tačiau šiandieninė visuomenė tapo mobilesnė. Mes ieškome būdų eiti tolyn ir egzistuoti po mirties”, – sako ji.
Su tuo sutinka Pietų Karolinos valstijos „College of Charleston” koledžo sociologas Džordžas Dikinsonas. Jis prognozuoja, kad atsižvelgiant į tai, kad 77 mln. beibi-bumerių kartos amerikiečių 1966-2015 metais pasiekė arba pasieks 50 metų ribą, mirtis netrukus taps didžiausiu susidomėjimo objektu.
Jo žodžiais tariant, amerikiečiai teikia pirmenybę laidojimo ceremonijai, o ne kremavimui maždaug 2:1 santykiu. Tačiau ir tradicinės laidotuvės tampa vis sudėtingesne ceremonija. Pavyzdžiui, kai į antkapinį akmenį įmontuojamas vaizdo ekranas su saulės baterijomis arba kai karstą nešantys žmonės apsirengia Elvio Preslio stiliaus drabužiais.
Pono Dikinsono nuomone, 2025 metais vis daugiau amerikiečių paseks Chanterio Tompsono (amerikiečių rašytojas ir žurnalistas, kuris 2005 metų vasario 21 d., būdamas 67-erių, nusižudė – red. past.) idėja. Po kremavimo palaikai mirusiojo valia buvo įtaisyti sviedinyje ir iššauti iš patrankos nuo kalno virš jo namų Kolorado valstijoje iš 500 pėdų aukščio.
„Bath University” sociologė Una Makkonvil, atlikusi specialų pakelės paminklų tyrimą, mano, jog šie paminklai atspindi senovėje paplitusį poreikį atlikti viešas pamaldas už mirusįjį. Pasak jos, tai susiję su netikėtos mirties atvejais, ypač avarijose.