Vis nepavyksta įgyvendinti visų idėjų, skirtų legendinio estrados dainininko Antano Šabaniausko 100-osioms gimimo metinėms
Teliko įgyvendinti vieną iš trijų kūrybinių idėjų, A.Šabaniausko labdaros ir paramos fondo sumanytų įvykdyti Kaune. Vasarą pasirodė Nijolės Tallat-Kelpšaitės knyga apie A.Šabaniauską, praėjusį antradienį Muzikiniame teatre įvyko visų A.Šabaniausko premijos laureatų koncertas. Tik lietuvių estrados pradininkui skirtos skulptūros Laisvės alėjos ir Vasario 16-osios gatvių sankirtoje vis dar nėra.
Svarbiausiems renginiams pasirinktas Kaunas
Prieš dvejus metus rengdamas lietuvių estrados grando šimtajam gimtadieniui skirtų renginių programą, A.Šabaniausko labdaros ir paramos fondo valdybos pirmininkas Romas Pletkauskas išskyrė tris dainininko biografijoje svarbiausius miestus. Jurbarką, kuriame A.Šabaniauskas gimė. Kauną, kuriame grįžęs iš Italijos 1927 metais apsigyveno, dainavo Valstybės teatro chore, išgarsėjo „Metropolio”, „Versalio” restoranų, „Konrado kavinės” programose. Vilnių, kuriame gyveno pokariu, dirbo krosnių kūriku, ūkvedžiu, prasidėjus chruščioviniam atšilimui, dainavo „Šaltinėlio” restorano programoje, o 1989 metais mirė.
Paminėti dainininko gimimo šimtmetį numatyta (tai ir padaryta) Jurbarke, Vilniuje, tačiau svarbiausiems renginiams pasirinktas Kaunas. Asmeniškai A.Šabaniauską pažinojęs R.Pletkauskas tada aiškino, kad būtent laikinojoje sostinėje įgyta šlovė dainininką lydėjo ir tada, kai sovietinės valdžios valia jis buvo dingęs nuo scenos. Išeivijai A.Šabaniauskas ir jo dainos sovietmečiu buvo tarsi gyvas Lietuvos nepriklausomybės simbolis. Dažno emigranto namuose buvo prieškariu išleistų A.Šabaniausko plokštelių, o, svečiuodamiesi pas gimines, lietuviai išeiviai prašydavo nuvežti pabendrauti su populiariuoju dainininku.
Knyga – vasarą, koncertas – rudenį
A.Šabaniausko labdaros ir paramos fondas Kaune suplanavo surengti grandiozinį koncertą, kuriame pasirodytų visi lietuvių estrados pradininko premijos laureatai. 1990 m. įsteigta A.Šabaniausko premija kasmet buvo teikiama vyresniosios kartos estrados dainininkams. Koncertas Kaune turėjo būti paskutinis premijų istorijoje.
Šiemet A.Šabaniausko labdaros ir paramos fondas buvo numatęs pradėti rengti estrados dainos konkursą jauniesiems atlikėjams. „Estrados senbuvius jau įvertinome, laikas pereiti prie naujos veiklos”, – prieš dvejus metus sakė R.Pletkauskas. Netrukus jį užklupusi liga pakoregavo įvykių eigą.
Jubiliejinis A.Šabaniausko atminimui skirtas koncertas Muzikiniame teatre įvyko tik praėjusį antradienį. Jo data buvo atidėliojama ir tam, kad sutaptų su skulptūros, skirtos A.Šabaniauskui, atidarymu. Skulptūra Laisvės alėjoje – antrasis A.Šabaniausko 100-mečio jubiliejui skirtas akcentas.
Trečiasis – estrados atlikėjai Nijolei Tallat-Kelpšaitei fondo užsakyta parašyti knyga apie A.Šabaniauską. N.Tallat-Kelpšaitės knyga „Jį pripažino laikas” pasirodė tik šią vasarą. „Knygą parašiau per pusmetį, nes skubino fondas, tačiau pritrūko pinigų leidybai. Ačiū, kad šio darbo ėmėsi „Žuvėdros” leidykla”, – rugpjūtį pasirodžius knygai kalbėjo autorė. Be vieno žymiausių Lietuvos estrados dainininkų biografijos, N.Tallat-Kelpšaitės knygoje galima pasiskaityti ir apie A.Šabaniausko premijos laureatus bei kitus Lietuvos estrados dainininkus.
Liko tik pastatyti skulptūrą
A.Šabaniauskui skirtą skulptūrą fondas pakvietė kurti kaunietį skulptorių Stasį Žirgulį. Miesto valdžios atstovai pritarė pasiūlymui skulptūrą statyti Laisvės alėjos ir Vasario 16-osios gatvių sankirtoje. Nugriovus šioje vietoje stovėjusius kioskus ir rekonstravus Vasario 16-osios gatvę, atsivėrė dėkinga erdvė naujam kūriniui. Be to, nuo Laisvės alėjos tapo puikiai matomas buvusio „Versalio” restorano – vienos A.Šabaniausko scenų – įėjimas.
Išgirdęs apie planuojamą statyti skulptūrinį ženklą A.Šabaniauskui, architektas Audrys Karalius pasiūlė praplėsti estrados grando atminimui skirtą erdvę: pastatyti dar ir lauko estradą, kurioje pasirodymus galėtų rengti gatvės muzikantai.
Tačiau vietoj lauko estrados Laisvės alėjos ir Vasario 16-osios gatvių sankirtoje šią vasarą pradėjo veikti „Rambyno” restorano lauko kavinė. Skulptorius S.Žirgulis susirūpino, kad lauko kavinė čia neįsikurtų visam laikui.
Rudenį Savivaldybės išduotas leidimas lauko kavinei Laisvės alėjos ir Vasario 16-osios gatvių sankirtoje baigėsi. S.Žirgulis ketvirtadienį „Kauno dienai” teigė, kad dabar prasideda baigiamasis skulptūros, skirtos A.Šabaniauskui, darbų etapas. Skulptorius yra parengęs net penkis savo kūrinio projektus, kuriuos potencialiems rėmėjams pristatys kitą savaitę į Kauną atvykstantis pasveikęs R.Pletkauskas. Skulptūra A.Šabaniauskui bus statoma už privačių rėmėjų lėšas.
Žilvinė Petrauskaitė