Klaipėdai stingant patrauklių erdvių, kur klaipėdiečiai galėtų susirinkti ir maloniai praleisti laiką, miesto architektai žada, kad jau po dvejų metų čia turėtų atsirasti daugiau aikščių.
Jos esą bus kur kas patrauklesnės ir funkcionalesnės nei dabar esančios. Mat šios, buvusios vieno paminklo „ekspozicijos”, juos nuvertus, tapo nepatraukliomis dykynėmis.
Tiesa, planuojant pagražinti miestą, vadovaujamasi principu, kad lengviau pastatyti naują nei suremontuoti seną.
Tad, pavyzdžiui, pačiame miesto centre esančia Atgimimo aikšte pasirūpinti kol kas nesiruošiama.
Maža to, miesto planuotojai nelinkę rimta laikyti ir kai kurių miestiečių nesantaiką, kurią kursto galbūt ne pačiose tinkamiausiose vietose įkurti skvereliai.
Vidury miesto – kapinių imitacija
„Vakarų ekspreso” žurnalistams teko išklausyti klaipėdietės Eugenijos skundą. Prie S. Daukanto ir I. Kanto gatvių sankryžos esančiame skverelyje, šalia tremtiniams atminti skirto mini memorialo, stovėjusi Eugenija verkė po to, kai viena praeivė ją išplūdo už tai, kad ši tvarko vidury miesto įrengtas tariamas kapines, nors čia niekas nėra palaidotas.
„Mano tėvelis buvo palaidotas Sibire. Kadangi mes neberadome tos vietos, kur buvo jo kapelis, tai vienintelė vieta, kur aš galiu pagerbti jo atmintį, – šis memorialinis paminklas, kuriame iškalta ir jo pavardė. Ateinu čia dažnai, uždegu žvakelę, atnešu gėlių. Tačiau ne visi praeiviai supranta, ką aš čia veikiu, žiūri kaip į kvailę, o kiti dar ir išplūsta”, – guodėsi Eugenija.
Moteris nesutinka, kad tremtinių memorialiniam paminklui galbūt reikėjo parinkti kitą, atokiau esančia vietą, nes kapų imitacija ne visus praeivius maloniai nuteikia.
„Žinoma, tremtinius būtina išvežti kuo toliau, į mišką…” – pyko senolė.
Paminklą nuėmė, dvasia liko
„Galima ginčytis nebent dėl architektūrinių sprendimų, tačiau vieta tremtinių memorialiniam paminklui parinkta tinkama”, – Eugeniją palaikė ir Klaipėdos miesto savivaldybės Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjas Almantas Mureika.
Jis pripažino, kad Klaipėdoje išties yra nemažai nefunkcionalių aikščių ir skverelių, tačiau esą ne taip paprasta šią klaidą ištaisyti.
„Vienintelė Teatro aikštė turi savo dvasią. Užtai, kad ji yra senamiestyje. O kokio patrauklumo galima reikalauti iš Atgimimo aikštės, kuri buvo įrengta vieno paminklo ekspozicijai. Paminklą nuėmė, o dvasia liko”, – svarstė A. Mureika.
„Vakarų eksprese” jau rašėme, kad yra patvirtintas Atgimimo aikštės detalusis planas – jos pakraščiuose yra suformuoti trys sklypai – vienas palei Herkaus Manto gatvę ir du palei Danės gatvę. Nors yra nustatytos griežtos sąlygos būsimiems pastatų projektams, tačiau šių sklypų aukcionai bus skelbiami tik tada, kai bus priimtas politinis sprendimas ir tik po diskusijos su miesto visuomene ir specialistais.
A. Mureika svarstė, kad po Atgimimo aikšte būtų tikslinga įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, o pačią aikštę padaryti patrauklesnę įvairiems koncertams rengti. Tačiau bent kol kas to daryti net neplanuojama.
Geriausia aikštė – pilna automobilių
Pasak A. Mureikos, kol mieste yra opesnių problemų, pinigų aikštėms įrengti ar rekonstruoti vis neatsiranda.
Jis apgailestavo, kad kol kas nepavyksta geranoriškai susitarti su prekybininkais, idant statydami naujus prekybos centrus jie pasirūpintų ir patraukliomis erdvėmis šalia jų. Nors derinant projektus tokios aikštės buvo numatytos prie daugelio prekybos centrų, tačiau realiai viskas baigėsi tuo, kad numatytose aikščių vietose tiesiog statomi automobiliai.
„Europoje tradiciškai prie prekybos centrų kuriamos visuomeninės erdvės, kur žmonės noriai renkasi tiesiog pabendrauti. Ten įrengiamos kavinės, lauko terasos, vyksta įvairios akcijos, renginiai. Tačiau mūsų prekybininkai dar neįsisąmonina, kad žmonėms nepakanka automobilių stovėjimo vietų, o patraukliai apipavidalintos erdvės tik pritrauktų daugiau klientų”, – sakė A. Mureika.
Gražūs planai
Realiausia, pasak miesto architekto, kad po kelerių metų naujos patrauklios aikštės bus įrengtos piliavietės, universiteto miestelio teritorijose bei prie Baltijos prospekto planuojamos statyti sporto arenos.
Pasak architekto, iš pradžių buvo numatyta, kad prie Baltijos prospekto aikštė turėtų būti toje vietoje, kur dabar vyksta prekybos centro statybos. Tačiau dalį ten esančio sklypo žemėtvarkininkai sugrąžino buvusiam savininkui, o šis pardavė jį privačiai bendrovei. Miesto architektams nepavyko naujųjų šeimininkų įtikinti, kad toje vietoje būtų patrauklu įrengti aikštę. Pasak A. Mureikos, diskusija vyko visus metus, tačiau bendrovė norėjo įsirengti kuo daugiau prekybinio ploto.
„Todėl dabar numatyta aikštę miestiečiams įrengti to kvartalo gilumoje, už prekybos centro, prie planuojamos miesto arenos. Šią vasarą jau buvo patvirtintas tos teritorijos detalusis planas. Numatoma, kad aikštė turėtų būti įrengta virš automobilių stovėjimo aikštelės”, – planais dalijosi A. Mureika.
Aikštė prie vandens
Po to, kai buvo privatizuota bendrovė „Klaipėdos laivų remontas”, buvo pradėtas rengti piliavietės teritorijos detalusis planas.
Norvegų architektai, kurie rengė projektą, siūlė piliavietėje aikštę nutiesti iki pat vandens. Šis pasiūlymas, pasak A. Mureikos, skamba labai patraukliai. Tačiau esą dar turi būti surengta ne viena diskusija, kol bus priimtas sprendimas, kaip turėtų atrodyti piliavietės teritorija.
Aikštė studentams
Akademiniam jaunimui taip pat numatyta įrengti aikštę universiteto miestelyje. Teritorijos detaliajame plane numatyta įrengti ne tik aikštę, bet ir mini amfiteatrą.
Pasak Klaipėdos universiteto prorektoriaus Adolfo Brėskio, aikštės projektavimo darbai yra įtraukti į 2006 metų planus, tačiau viskas priklausys nuo lėšų.
Anot A. Brėskio, situaciją šiek tiek apsunkina tai, kad universiteto miestelis yra paminklosauginėje zonoje. Dabartinė aikštė dar senais laikais buvo išgrįsta akmenimis ir ten buvo kareivių marširavimo vieta. Vėliau ant grindinio buvo nutiestas asfaltas. Prieš pradedant aikštės rekonstrukcijos darbus teritoriją turės tyrinėti paminklosaugininkai, dalį grindinio planuojama restauruoti.
„Jei pavyktų įgyvendinti visus sumanymus, tai būtų reprezentacinė aikštė. Ir dabar universiteto bendruomenė per šventes išnaudoja esamą aikštę savo reikmėms, tačiau kasdien ji būna užgriozdinta automobiliais”, – sakė A. Brėskis.
A. Mureika, be kita ko, sakė svajojantis, kad Klaipėdoje būtų jūriniu stiliumi įrengta aikštė.
„Savo aikštę turėtų turėti kiekvienas miegamasis kvartalas. Žmonės ten galėtų rinktis per šventes, ten galėtų vykti turgūs”, – savo viziją dėstė vyriausias miesto architektas.
Tačiau kol kas ši idėja skamba kaip utopija, juolab kad jau keletą dešimtmečių mieste esančios aikštės dažniausiai būna tuščios, išskyrus retas išimtis, kai ten vyksta renginiai.
Edita Užkuraitė