Konstitucinis Teismas spręs, ar teisėjais tapti norintiems teisės magistrams būtinas dar ir teisės bakalauro laipsnis.
Anot Konstitucinio Teismo pranešimo, penktadienį Teismo pirmininko Egidijaus Kūrio potvarkiu priimtas nagrinėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymas ištirti, ar Vyriausybės patvirtinti Kvalifikaciniai aukštojo teisinio išsilavinimo reikalavimai asmenims, norintiems įstatymų nustatyta tvarka eiti teisėjo pareigas (Kvalifikaciniai reikalavimai), neprieštarauja įstatymams. Svarbiausias prašyme suformuluotas klausimas – ar teisės magistro išsilavinimas yra pakankamas kandidatams į teisėjus.
Pareiškėjui abejonių sukėlė tai, kad Kvalifikaciniuose reikalavimuose pretendentams į teisėjus nėra nustatytas privalomas reikalavimas turėti bakalauro kvalifikacinį laipsnį pagal pirmosios pakopos teisės studijų programą. Jam atrodo, kad tai gali prieštarauti Teismų įstatymo nuostatai, kad teisėjui būtinas aukštasis universitetinis teisinis išsilavinimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuomone, taip pat neaišku, ar Kvalifikacinių reikalavimų nuostatos neprieštarauja kitų įstatymų normoms, nustatančioms, jog turinčiais aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą laikomi asmenys, įgiję teisės magistro arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą).
Prašyme suformuluoti klausimai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui kilo nagrinėjant apeliacinį skundą dėl Nacionalinės teismų administracijos įsakymo panaikinimo. Šiuo įsakymu buvo atsisakyta pretendentu į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas įrašyti asmenį, kuris neturi teisės bakalauro kvalifikacinio laipsnio, nors yra įgijęs teisės magistro kvalifikacinį laipsnį ir teisės krypties socialinių mokslų daktaro laipsnį.
2005-10-14 15:42