Europos lyderiai turi daugiau bendrauti tarpusavyje ir aktyviau įsitraukti į Europos Sąjungos (ES) plėtrą stabdančių konfliktų sprendimus, naujosios ES narės – kurti jungtis tarp ES ir Balkanų bei Juodosios jūros regionų, tačiau laisva Europa galima tik su JAV įsitraukimu. Tokias mintis Prezidentas Valdas Adamkus išsakė savo pranešimo Vidurio Europos prezidentų susitikimo plenarinės sesijos metu.
„Europos lyderiams reikia daugiau atviro ir drąsaus dialogo, kuriame gimtų ateities iniciatyvos ir būtų sutarta dėl praktinių veiksmų. Turkijos ir Kroatijos derybų su ES pradžia simbolizuoja „lūžio tašką” – naują politinę dinamiką ES ir jos pietinių bei rytinių kaimynių suartėjimo kelyje”, – Prezidentūros pranešime cituojamas V. Adamkus.
Kalbėdamas apie bendrą atsakomybę už ES ir jos kaimynių ateitį, Prezidentas pabrėžė, kad nuo susirinkusių politinių lyderių tolesnių darbų ir sutarimo priklausys ne tik ES užsienio ir plėtros politikos ateitis, bet ir tai, kokį vaidmenį Europa vaidins pasaulyje.
Lietuvos vadovas tvirtino, kad šiandien yra privalu padėti Ukrainai, Gruzijai ir Moldovai pasiekti vidinį sutarimą dėl strateginės ekonominės ir užsienio politikos, taip pat padėti sugrąžinti žmonių pasitikėjimą valstybės institucijomis.
Jis taip pat paragino aktyviai įsitraukti į „įšaldytų” konfliktų sprendimą, kurie stabdo ES kaimynių ekonominę plėtrą ir skaldo visuomenę.
Lietuvos vadovo nuomone, naujosios ES narės turėtų imtis iniciatyvos kurti naujas jungtis tarp Balkanų bei Juodosios jūros regiono valstybių ir ES.
Prezidentas akcentavo, kad laisvos ir demokratiškos Europos nuo Viduržemio iki Juodosios jūros vizijos įgyvendinimui būtinas strateginio ES partnerio – JAV įsitraukimas.
Baigdamas pranešimą, V. Adamkus padėkojo kadenciją baigiančiam Lenkijos Prezidentui Aleksandrui Kvasnevskiui (Aleksander Kwasniewski) už didelę paramą Lietuvai ir kitoms naujoms ES narėms integruojantis į euroatlantines struktūras.
ELTA primena, kad Lietuvos vadovas su darbo vizitu vieši Zagrebe, Kroatijoje, kur dalyvauja iškilmingame XII Vidurio Europos šalių suvažiavimo atidaryme.
Šiais metais aukščiausio lygio susitikime Zagrebe dalyvauja prezidentai iš penkiolikos šalių: Lietuvos, Lenkijos, Italijos, Moldovos, Bulgarijos, Albanijos, Slovėnijos, Čekijos, Serbijos ir Juodkalnijos, Austrijos, Slovakijos, Makedonijos, Rumunijos, Bosnijos ir Hercegovinos. Valstybių vadovai diskutuoja temomis „Kaip užbaigti Europos integracijos procesą?” ir „Kuris socialinis – ekonominis modelis yra tinkamiausias integruotai Europai?”.
Lietuvos vadovas šiame renginyje buvo pakviestas dalyvauti kaip garbės svečias.
2005-10-14 15:35