Akademinio jaunimo akcijos turėtų būti rengiamos atsižvelgiant ne į vienadienius studentijos poreikius, bet ir į ilgalaikius jos ir visos visuomenės interesus. Taip vertindami ketvirtadienį sostinėje vykusį studentų mitingą „Tylos minutė aukštajam mokslui” teigė ateitininkai.
Studentų ateitininkų sąjungos atstovų nuomone, akademinio jaunimo visuomeninis ir pilietinis aktyvumas neturi būti priemonė pagerinti savo materialines bei studijų sąlygas.
Organizacijos atstovai pripažino, kad akcijoje kelta aukštojo mokslo finansavimo problema iš tiesų aktuali, ypač turint omenyje, jog Lietuvos valdžia nesirūpina žinių ekonomikos plėtra ir šis abejingumas atsispindi jos prioritetuose skirstant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą.
„Tačiau, vertinant protesto akcijos organizavimo aplinkybes ir reikalavimus valdžios institucijoms, stebina tai, kad mitingo organizatoriai – Lietuvos studentų ir Lietuvos studentų atstovybių sąjungų lyderiai – nutylėjo kitas esmines aukštojo mokslo problemas”, – pažymėjo sąjungos nariai.
Ateitininkai teigė nesupratę, kodėl mitingo rengėjai nereikalavo pagaliau pradėti įgyvendinti tikrą, o ne imitacinę sisteminę aukštojo mokslo reformą.
Pasak jų, kviečiant studentus į protesto mitingą buvo sąmoningai nutylėta, kad daugelio aukštojo mokslo ydų ir skaudulių priežastis – ne tik valstybės institucijų abejingumas šiai sričiai, bet ir neretai pasireiškiantis aukštojo mokslo įstaigų administracijos aplaidumas ar net nusikalstamai neatsakingos veiklos apraiškos.
Visuomeninė katalikiška organizacija ragina studentus pripažinti, kad, be finansinių priežasčių, jau keliolika metų trunkančią aukštojo mokslo sistemos krizę lemia dar pora itin svarbių veiksnių. Visų pirma – universitetų uždarumas, jų veiklos viešosios kontrolės stoka; demokratijos ir realios akademinės savivaldos nebuvimas.
„Kita aukštojo mokslo finansinės krizės priežastis – neracionalus aukštųjų mokyklų tinklas bei, vertinant viešuoju požiūriu, netinkamas joms skiriamų lėšų skirstymas ir naudojimas”, – pažymėjo ateitininkai.
Jaunimo nuomone, šias problemas įmanoma spręsti iš esmės sumažinus akademinio elito interesams atstovaujančios Universitetų rektorių konferencijos galimybes daryti lemiamą ir šiuo metu žlugdančią įtaką valstybės aukštojo mokslo politikai.
„Aukštojo mokslo sistemos nuolatos patiriami finansiniai sunkumai kelia pagrįstą aukštųjų mokyklų studentų ir darbuotojų nepasitenkinimą. Iš dalies juos lemia valstybinio finansavimo stoka. Tačiau būtina pripažinti, kad nei studentai, nei paprasti aukštųjų mokyklų darbuotojai neturi galimybių žinoti, kam ir kaip leidžiamos turimos lėšos”, – pažymėjo Ateitininkų sąjungos nariai.
Jų įsitikinimu, vienas svarbiausių tikros, o ne imitacinės studentų protesto akcijos tikslų turėtų būti reikalavimas įvesti aiškią, skaidrią ir viešą darbuotojų apmokėjimo sistemą, taip pat įtvirtinti praktiką reguliariai skelbti ne formalias ir paviršutiniškas, bet išsamias ir visiems prieinamas metines aukštųjų mokyklų administracijų ataskaitas už jų ūkinę ir finansinę veiklą.
„Aukštojo mokslo finansavimo, studentijos mokymosi ir gyvenimo sąlygų gerinimo problemos gali būti išspręstos tik siekiant sistemos demokratizavimo, viešumo, skaidrumo ir atskaitomybės principų įtvirtinimo aukštosiose mokyklose”, – tokią poziciją penktadienį išsakė Studentų ateitininkų sąjunga.
Visuomeninės organizacijos įsitikinimu, švietimo reformos uždavinių realizavimas praktikoje reikalauja ne mitingo, o didesnio akademinio jaunimo sąmoningumo ir aktyvumo kiekvieną dieną, pirmiausia su universitetų vadovybe sprendžiant studijų kokybės klausimus.
2005-10-14 11:03