Antstolių rūmams kelia susirūpinimą atsainus arba liguistai priešiškas požiūris į antstolių siunčiamus dokumentus.
Užuot atidžiai perskaitę laišką ir susisiekę su kreditoriumi arba antstoliu, kai kurie skolininkai netgi geranoriškus siūlymus susimokėti skolą vadina antstolių plėšikavimu, nors šiuo atveju antstoliai iš jų nereikalauja nė vieno cento.
Geranoriški siūlymai siunčiami kreditorių prašymu ir pinigus antstoliai ragina sumokėti ne į antstolių depozitines sąskaitas, bet į kreditorių sąskaitas. Už tokias tarpininkavimo paslaugas antstoliams sumoka patys kreditoriai.
Daugybę tipiškų „karo” prieš antstolius pavyzdžių šiomis dienomis galima rasti Lentvaryje, kurio gyventojai skolingi apie 250 tūkst. litų veiklos nebevykdančiai uždarajai akcinei bendrovei „Lentvario komunalinis ūkis”.
Pasak buhalterės Janinos Cicėnienės, bendrovei liko skolingas „beveik visas Lentvaris” – apie 3 tūkst. miestelio gyventojų. Nesurinkę mokesčių už suteiktas šiukšlių išvežimo paslaugas, bendrovės darbuotojai dabar patys negauna atlyginimų. Todėl buvo kreiptasi į antstolį Darių Jonaitį, kad jis pasiūlytų Lentvario gyventojams geruoju susimokėti skolas. Skolos nevienodos – nuo kelių litų iki kelių šimtų, bet iš šių sumų ir susideda bendra 250 tūkst. litų skola.
J. Cicėnienė pripažįsta, kad dalis skolininkams priskirtų lentvariškių jau yra atsiskaitę su „Lentvario komunaliniu ūkiu” – tiesiog jie sumokėjo komunalinius mokesčius keletu dienų pavėlavę ir tai nebuvo užfiksuota banko apskaitoje. Tokie žmonės išbraukiami iš skolininkų sąrašų, kai tik pateikia bendrovės atstovams mokėjimą patvirtinančią atsiskaitymo knygelę.
Tačiau skolininkų tiek daug, kad tarp jų gali būti įrašyta ir gyvenamąją vietą pakeitusių, ir mirusių žmonių.
Antstolis D. Jonaitis sako siunčiąs siūlymus remdamasis tais dokumentais, kuriuos jam nurodė kreditorius. Kadangi tai nėra teismo sprendimo vykdymas, o tik tarpininkavimo išieškant skolą paslauga, antstolis neturi įgaliojimų tikrinti nurodyto asmens duomenų registruose ar rinkti apie jį bet kokią kitą informaciją. Antstolis šiuo atveju veikia kaip tarpininkas.
„Jeigu į kontorą iš pašto grįžta siūlymai su įrašais, kad adresatas yra miręs, pranešame apie tai kreditoriams,”- aiškina D. Jonaitis. Jo žodžiais, kitų būdų sužinoti apie skolininko mirtį tiesiog nėra. Antra vertus – skolos juk nenukeliauja į kapus, pagal įstatymus jas paveldi mirusio asmens palikimo perėmėjas.
Nemaža dalis skolininkų tradiciškai piktinasi tuo, kad antstolis drįsta drumsti jų ramybę dėl menkos kelių litų skolos. Tokie skolininkai lieja savo pyktį per žiniasklaidą ir viešai žarsto antstolio dar neuždirbtus pinigus. Pagal dabar galiojančius teisės aktus atlyginimas antstoliui už išieškotą nedidelės vertės skolą yra 59 litai. Taigi, pridėjus kitas skolos išieškojimo išlaidas, skolininkui gali tekti sumokėti keleriopai didesnę sumą, negu susidariusi skola.
„Patys antstoliai savo įkainių nenustato. Įkainiai įtvirtinti teisės aktuose.
Skolininkai turi suprasti, kad kuo greičiau susimokės, tuo mažiau jiems kainuos skolos išieškojimo išlaidos, arba jų visai nebus”,- pabrėžia D. Jonaitis.
Antstolio teigimu, panašaus triukšmo būtų daug mažiau, jeigu žmonės atidžiai ir iki galo perskaitytų gaunamus raštus.
Siųsdamas siūlymą geruoju susimokėti skolą, antstolis tik informuoja skolininką apie galimas pasekmes tuo atveju, jeigu skola bus išieškoma priverstinai. Tokiu būdu tikimasi, kad antstolio laišką gavęs žmogus pagaliau susimąstys ir suvoks, kad jam yra paprasčiau sumokėti kelis litus nedelsiant, negu vėliau gaišti laiką teismuose, susitikimuose su antstoliu ir galiausiai vis tiek mokėti ne tik tą pačią skolą, bet ir atlyginti bylinėjimosi teisme bei antstolio kontoros patirtas bylos vykdymo išlaidas.
Tokiu atveju kreditorius rodo gerą valią – per antstolį pataria skolininkui išvengti skaudžių skolos nemokėjimo pasekmių. Galimo atlyginimo už skolos išieškojimą antstolis visai neuždirbs, jeigu žmogus, gavęs jo siūlymą, nueis pas kreditorių ir susimokės skolą.
Asociacija Lietuvos antstolių rūmai