Moterų kalinimo sistema Lietuvoje pažengusi žymiai toliau, nei vyrų ir pagal daugelį kriterijų lenkia kitas Rytų Europos šalis – teigiama tarptautiniame moterų kalinimo sistemų tyrime, kurį Lietuvoje atliko Teisės institutas.
Spalio 13-16 d. Vilniuje vyko tarptautinė baigiamoji konferencija „Moterų įkalinimas Europoje: situacijos ir poreikių analizė bei „geros praktikos” pavyzdžiai”, kurioje buvo apibendrinti tarptautinio moterų kalinimo įstaigų tyrimo, atlikto 9-iose Europos valstybėse, rezultatai. Pagal standartizuotą metodiką tyrimas buvo atliekamas Danijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Kroatijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Rusijoje, Slovėnijoje ir Vokietijoje, taip pat numatomas atlikti Olandijoje ir Pietų Afrikos Respublikoje. Buvo siekiama ištirti ir išanalizuoti tiek kalinimo, tiek ir darbo tokiose įstaigose sąlygas.
Į konferenciją pakviesti dalyvauti minėtų šalių mokslininkai ir praktikai, kurie aptarė tyrimo rezultatus ir apibendrins „geros praktikos” pavyzdžius, tokiu būdu siekiama skatinti gyvenimo ir darbo sąlygų moterų įkalinimo įstaigose gerėjimą Europoje.
Atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvoje šioje srityje padaryta žymi pažanga: pagal siūlomų programų, kvalifikacijos kėlimo ir persikvalifikavimo kursų skaičių bei jų įvairumą Panevėžio moterų įkalinimo įstaiga užima vieną pirmaujančių vietų kartu su analogiškomis įstaigomis Danijoje, Ispanijoje ir Vokietijoje, o šiomis programomis patenkintų moterų dalis Lietuvoje yra didžiausia (87 %).
Panevėžio įstaigos darbuotojų apklausos rezultatai parodė gana ryškų jų veiklos progresyvumą (orientaciją į socialinę komunikaciją, ne vien baudimu paremtas poveikio priemones bei gilinimąsi į nuteistųjų problemas), palyginus su kitomis Rytų Europos šalimis ir ypatingai su vyrų įkalinimo įstaigomis Lietuvoje. Įkalinimo sąlygos taip pat buvo įvertintinos gana palankiai, nors didelis nuteistųjų skaičius vienoje patalpoje (iki 14 asmenų) varžo privatumą, kurį užtikrinti yra būtina, kai laisvė atimama ilgam laikui (pvz., Danijoje visos nuteistosios kalinamos po vieną, turi galimybę pačios gamintis maistą).
Pažymėtina, kad įkalintos moterys Lietuvoje pagal daugelį faktorių yra žymiai sudėtingesnėje situacijoje, nei vyrai, o tai komplikuoja ir moterų įkalinimo įstaigos darbuotojų veiklą:
– virš 50 % Lietuvoje įkalintų moterų atlieka laisvės atėmimo bausmę nuo 5 iki 10 metų (tarp vyrų tokio dydžio bausmę atlieka ¼ įkalintųjų);
– tokią situaciją iš dalies lemia tai, kad moterys dažnai įkalinamos už itin sunkius nusikaltimus: 35 % kali už nužudymą (tarp vyrų – 20 %), 21 % kali už nusikaltimus, susijusius su narkotikais (tarp vyrų – 4 %),
– didžioji dalis įkalintų moterų yra netekėjusios, išsiskyrusios arba našlės – 80 %, kai Lietuvos visuomenėje tokių moterų dalis, pagal paskutinio gyventojų surašymo duomenis, 2001 m. nesudarė nė 50 %,
– Lietuvoje 2004 m. 30 % įkalintų moterų sirgo alkoholizmu (14 % tarp vyrų), 19 % sirgo narkomanija (7 % tarp vyrų), 52 % turėjo psichinių anomalijų (20 % tarp vyrų), 5 % turėjo fizinę negalią (2 % tarp vyrų).
Per pastaruosius 40 metų Europoje moterų nusikalstamumas žymiai padidėjo, tačiau moterų kalėjimai dažnai lieka šalių kalinimo sistemos periferijoje, nes įkalintosios moterys sudaro tik nežymią dalį tarp visų kalinių. Moterų, įtariamų padarius nusikaltimus, skaičius paprastai svyruoja tarp 10 % ir 25 % iš visų įtariamųjų: pvz., Lietuvoje, Lenkijoje, Turkijoje – 10 %, Ispanijoje, Olandijoje, Prancūzijoje – 15 %, Graikijoje – 18 %, Vokietijoje – 24 %. Tuo tarpu įkalintų moterų skaičius visoje Europoje (ir pasaulyje) paprastai yra žymiai mažesnis – 3 %-5 %, išimtiniais atvejais – 8 % (Ispanija).
Kita vertus, tokiose įstaigose kylančios problemos dažnai yra specifinės dėl išskirtinių įkalintųjų moterų poreikių (pvz., auginti vaikus), kurių neretai neatitinka nei gyvenimo sąlygos kalėjimuose, nei elgesio su įkalintosiomis priemonės. Būtina pažymėti, kad moterų kalinimo įstaigose taikoma pasiteisinusi pozityvi praktika neretai tampa pavyzdžiu ir vyrų kalėjimams, nes čia programas lengviau išbandyti (dėl to, kad įstaigos nėra didelės), įkalintosios moterys lengviau priima naujoves, o moterų kalinimo įstaigų personalas, kurio didžiąją dalį paprastai sudaro moterys (Lietuvoje – 70 %), motyvuotai jas įgyvendina.
Lietuvoje moterys laisvės atėmimo bausmę atlieka vieninteliuose Panevėžio moterų pataisos namuose. 2005 m. rugsėjo 1 d. čia buvo įkalintos 181 moterys, dar 9 atliko arešto bausmę.
Tarptautinį moterų kalėjimų tyrimą ir konferenciją finansiškai rėmė Europos Komisijos Generalinio teisėsaugos ir vidaus reikalų direktorato programa AGIS, taip Atviros Lietuvos Fondo programa „Rytai-Rytai.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija