Vakar „baltosios gulbės” viršūnėje iškelta restauruota vėtrungė
2005 m. spalio 13-oji, 10 valanda 30 minučių. Prie Kauno rotušės bokšto, stebint smalsiems praeiviams, Savivaldybės pareigūnams su meru priešaky, žurnalistams, pradedamas montuoti kranas. Netrukus jis ima į 153 metrų aukščio Rotušės bokštą kelti 1774 metais čia įkurdintos autentiškos vėtrungės kopiją. Finalas – karūnos pritvirtinimas ant vėtrungės koto. Tą savo rankomis padaro aukščio nepabūgęs ištikimas Rotušės riteris, joje įsikūrusių Santuokų rūmų vedėjas, miesto ceremonimeistras Kęstutis Ignatavičius.
Kopija atitinka originalą
Toji diena ir jos atvaizdai kada nors turbūt pateks į būsimąjį Miesto istorijos muziejų. O kol tokio muziejaus dar nėra, daug ką gali papasakoti Kęstutis Ignatavičius.
„1774 metais Rotušės „galvą” puošusi senoji vėtrungė saugoma mūsų relikvijų kambaryje. Toji, kurią iškėlėme vakar, yra jos kopija, pagaminta 1971 metais. Pabuvojusi Kauno restauratorių rankose, ji atjaunėjo, sužibo nauju aukso paviršiumi”, – pasakoja K.Ignatavičius. Kauno rotušės vėtrungė su visomis detalėmis sveria apie 70 kilogramų. Ji vaizduoja vėliavėlę, virš kurios šuoliuoja Vytis, o vėliavėlės viduryje įmontuotas istorinis Kauno herbas – tauras su kryžiumi tarp ragų. Vėliavėlės kotą vainikuoja karūna.
„Skiriasi tik viena detalė. Ant senosios 1774 metų vėtrungės buvo lenkiškas užrašas „Restauruota miesto lėšomis”. 1971 metais padarytoje kopijoje šis užrašas pakeistas lietuvišku”, – primena K.Ignatavičius.
Paskirtis keitėsi daug kartų
Kauno rotušės pamatai buvo padėti 1542 metų liepos 28 dieną. Manoma, kad statyba galėjo būti baigta apie 1556-uosius. Per savo gyvavimo šimtmečius ji patyrė kelias rekonstrukcijas. Carinės okupacijos laikais 1824 metais Kauno rotušė buvo paversta pravoslavų cerkve, vėliau artilerijos šaudmenų sandėliu. 1836-aisiais ji sulaukė garbingesnės dalios – tapo Rusijos carų pakeleivine rezidencija. Devynioliktojo šimtmečio viduryje Rotušėje veikė Kauno miesto klubas, rusų klubas, ugniagesių būstinė. Daug kartų keitėsi šio barokinio pastato paskirtis ir XX amžiuje, sako istorijos ir architektūros žinovai.
1967 metais iš Rotušės iškrausčius Kauno politechnikos instituto fakultetą, buvo pristatytas ir pradėtas įgyvendinti jos restauravimo bei pritaikymo Santuokų rūmams projektas. Pastarieji čia atvėrė duris 1973-iaisiais. Nuo to laiko rimtesnio remonto paminklinis pastatas nematė daugiau nei trisdešimt metų.
Remontą finansuoja miestas
Šią vasarą prie Rotušės iškilo statybininkų pastoliai. Pradėjus remontuoti paminklinio pastato fasadą, keisti langus, duris, balkonų groteles, karnizus, paaiškėjo, kad ir bokšto būklė apgailėtina. Liepos pabaigoje bendrovės „Restauracija” ir paveldo specialistai konstatavo avarinę jo būklę. Pasak Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vedėjos Irenos Vaškelienės, iš vidaus nebuvo įmanoma pamatyti tikrosios padėties. Ji paaiškėjo, tik pastačius pastolius ir nuvalius dažų sluoksnį.
Savivaldybė Rotušės remontui jau buvo skyrusi kone milijoną litų. Paaiškėjus, kad po tinku slėpėsi sovietinių laikų remonto, nesilaikiusio paminklosauginių reikalavimų, klaidos, prireikė papildomų lėšų. Iš savo biudžeto miestas Rotušės remonto darbams skyrė dar 400 tūkstančių litų. Tikimasi, kad „baltoji gulbė” išsivaduos nuo statybininkų pastolių jau lapkričio mėnesį.
Rūta Kanopkaitė