Rėmenį medikai vadina gastroezofaginio refliukso liga – GERL. Jai įtakos turi skrandžio rūgštis, stemplės gleivinė ir atvirkštinis maisto judėjimas – refliuksas. Panevėžio ligoninės Gastroenterologijos skyriaus vedėjas Darius Kriukas teigė, kad pastaruoju metu GERL – vienas dažniausių virškinamojo trakto sutrikimų pasaulyje.
Nesigydant galima sulaukti vėžio
Ligos atsiradimą lemia socialinės, ekonominės sąlygos, greitas gyvenimo tempas, neteisingi mitybos įpročiai. Vakarų šalyse GERL serga maždaug kas dešimtas žmogus. Neretai ši liga vargina jaunus darbingo amžiaus žmones ir tai turi įtakos jų kasdienei veiklai, gyvenimo kokybei. Nesigydant galima sulaukti komplikacijų. Viena jų – stemplės vėžys.
Gydytojo D.Kriuko žodžiais, GERL – rūgštaus skrandžio turinio refliuksas į stemplę, sukeliantis du svarbiausius simptomus: rėmens graužimą, deginimą už krūtinkaulio ir rūgštaus skrandžio turinio atpylimą. Kada tai laikoma liga? Kai minėti simptomai pasikartoja du ir dažniau kartų per savaitę.
„Rėmenį bent kartą per mėnesį jaučia apie pusė visų suaugusiųjų. Maždaug 7 procentai jaučia kasdien. Pagal rėmens pasireiškimą ir dažnumą sprendžiama apie ligos sunkumą. Dažniausiai žmonės rėmens graužimą jaučia naktį. Gulint susidaro geresnės sąlygos rūgščiam skrandžio turiniui patekti į stemplę. Tai sukelia miego sutrikimus, balso prikimimą. Rūgštus turinys gali dirginti kvėpavimo takus, sukelti sausą kosulį, gerklės skausmą, dusulį, bronchų astmą, širdies ritmo sutrikimus”, – aiškino D.Kriukas.
Diagnostika nesudėtinga
Nuo ko susergama GERL? Tarp stemplės ir skrandžio yra specialus raukas, neleidžiantis skrandžio turiniui patekti į stemplę. Kai raukas silpnas ar atsipalaidavęs, susidaro sąlygos rūgšties refliuksui. Čia didelės įtakos turi mitybos įpročiai – kai nevalgoma dieną ir gausiai privalgoma vakare, – riebus, aštrus maistas, kava, alkoholis, rūkymas. Reikšmės turi ir antsvoris, vidurių užkietėjimas.
D.Kriukas kalbėjo, kad pastaruoju metu mažėja užsikrėtimų skrandžio h. pyloris bakterija, sukeliančia opaliges. Tačiau intensyvus šios infekcijos gydymas turi reikšmės GERL daugėjimui.
„GERL diagnostika nėra sudėtinga. Dažniausiai gydytojas simptomus išsiaiškina išklausęs paciento skundų, bet diagnozė patvirtinama po stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos endoskopijos. Toks tyrimas atliekamas Panevėžio ligoninėje ir visiems pacientams prieinamas”, – kalbėjo Gastroenterologijos skyriaus vedėjas.
Tyrimo metu pusei ligonių išaiškinami tipiški GERL simptomai: stemplės erozija, paviršiniai gleivinės pažeidimai. Maždaug 5 procentams diagnozuojamos ligos komplikacijos. Iš jų svarbiausia priešvėžinė liga, vadinamoji Bareto stemplė. Diagnozavus Bareto stemplę ligoniams skiriamas intensyvus gydymas ir stebėjimas.
Problema – nekompensuojami vaistai
D.Kriuko žodžiais, pasaulyje Bareto stemple serga maždaug 3-5 procentai besiskundžiančiųjų GERL. Panevėžio apskrityje ši liga diagnozuojama vienam iš šimto sergančiųjų GERL.
„Gydymo tikslas – užgydyti stemplės pakitimus, eroziją, pagerinti ligonių gyvenimo kokybę, perspėti apie pavojingų komplikacijų kilimą, ligos atsinaujinimą. GERL dažniausia būna lėtinė ir negydant simptomai lieka, ji progresuoja. Todėl dažniausiai ligoniui skiriamas nuolatinis gydymas. Iš pradžių stipresnis, vėliau – individualus palaikomasis”, – kalbėjo gastroenterologas.
Šiuo metu efektyviausia laikoma vaistų grupė – protonų pompos inhibitoriai. Jie leidžia ilgam sumažinti skrandžio gaminamos rūgšties kiekį. Medikamentai vartojami vieną kartą per parą, efektas juntamas jau po pirmos ar dviejų parų. Gydymo rezultatai geri, tačiau šiuo metu didžiausia problema ta, kad nuo praėjusios vasaros protonų pompos inhibitoriai išbraukti iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo. Anot D.Kriuko, šių vaistų reikėtų nors pradiniam gydymui, vėliau galima skirti kompensuojamų medikamentų.
Tina Latvelytė