Nusižiūrėto iš užsienio neformaliojo vertinimo diegimas Lietuvos mokyklose kelia nemažai diskusijų. Ar iš tiesų ši naujovė į mokyklą atneš naują vertinimo supratimą, žadins moksleivių motyvaciją, atskleis jų gabumus ir t.t. Kita vertus, gal tai tik dar viena tona „popierizmų”, užgriūsiančių mokytojo pečius?
Viena uostamiesčio pedagogė, nepanorusi viešinti savo pavardės, piktinasi, esą vertinimo sistemos naujovės pradedamos diegti ne nuo to galo. Anot jos, užuot formavus mokytojų, mokinių bei tėvų požiūrį į vertinimą, rūpinamasi, kaip tą vertinimą užfiksuoti popieriuje.
„Neformalusis vertinimas taip ir liko abstrakcija, o didžiausias rūpestis – kaip dabar tą vertinimą parodyti, užfiksuoti popierėlyje, kad mokykla galėtų pasigirti žengianti koja kojon su naujovėmis”, – teigia pašnekovė.
Anot jos, mokytojai ir taip apkrauti nereikalingu darbu. Juk pedagogas turi ruoštis pamokoms, dirbti su auklėjamąja klase, o daugiausiai laiko ir pastangų atima ataskaitos, analizės, teminiai, detalieji, pedagogo ir kitokie darbo planai, SWOT analizės, renginių aprašai…
„Negi niekas nesupranta, kad dėl šios „popierinės” politikos kenčia mokinys? Jis gauna mažiau informacijos, mokytojo dėmesio, mat pastarasis tam paprasčiausiai nebeturi laiko”, – piktinasi pašnekovė.
Mokytoja karčiai pajuokauja, jog vis augančiu „popierizmu” mokykloje reiktų susirūpinti „žaliesiems”: „Jei kas suskaičiuotų, kiek medžių reikia nukirsti tiems popieriams popierėliams, pasidarytų neramu”.
Kita pedagogė pastebi, kad darbą su mokiniu mokykloje pakeitė darbas apie mokinį. Naujoji vertinimo samprata, anot jos, porina tą patį.
Lietuvių kalbos mokytojos Rasos Butakovos iš „Žaliakalnio” vidurinės mokyklos nuomonė priešinga. Pedagogės, kuri pati dalyvavo sudarant naująją vertinimo sistemą, teigimu, ši naujovė atnešė puikių rezultatų.
„Sulaukėme mokinių nuostabos, kad bus vertinamos ne tik žinios, bet ir kūrybingumas, darbštumas. Mokykloje lankosi vis daugiau tėvelių”, – pasakoja pašnekovė ir tikina, kad dėl vaiko verta imtis šio darbo.
Sistemoje – chaosas
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkės Laimos Juknienės teigimu, pertvarkos švietimo srityje vykdomos chaotiškai.
„Į mūsų mokyklas tempiamos naujovės iš užsienio, ir niekam nerūpi, kad kai kurios iš jų jau ten patyrė fiasko”, – piktinasi pašnekovė.
Anot jos, naujoji vertinimo samprata taip pat yra nusižiūrėta. Tokią sistemą praktikuoja Didžiosios Britanijos mokyklos.
L. Juknienė teigia, kad buvusio švietimo ir mokslo ministro Algirdo Monkevičiaus įsakymas dėl naujos vertinimo sampratos esąs grynas nukopijavimas. „Visų pirma krinta į akis, kad šis dokumentas net neprofesionaliai išverstas. Reikia vertėjo, kad išsiaiškintum, kas ką reiškia”, – piktinasi L. Juknienė.
Nori pirmauti
Pasak L. Juknienės, neformalusis vertinimas kol kas nėra privalomas ir diegiamas pasirinktose eksperimentinėse mokyklose. Pašnekovė teigia, kad sausio mėnesį vykusiame seminare mokyklų vadovai buvo raginami neskubėti keisti esamos vertinimo sistemos, mat pirmiausia reikia įsitikinti, ar šis eksperimentas duos naudos.
Tačiau Klaipėdos mokyklose, anot pašnekovės, to nepaisoma. „Klaipėdos savivaldybės administracijos Švietimo skyrius siekia pirmauti naujovėmis, o mokyklų vadovus vilioja didesni priedai prie atlyginimo už jų diegimą bei projektų vykdymą”, – teigia L. Juknienė.
Anot mokytojos, direktoriai nežino, ką ir kaip reikia daryti, tačiau vis tiek stengiasi diegti neformalųjį vertinimą.
Mokytojų neatsiklausė
L. Juknienės teigimu, naujojo vertinimo realizavimas mokyklose paliktas mokytojų kūrybiškumui.
„Visas darbas tenka eiliniam mokytojui, bet ar kas jo atsiklausė? Pasirodo, neprireikė jokio balsavimo. Švietimo skyrius propaguoja neformalųjį vertinimą, o mokyklų vadovai ugdymo plane esančius žodžius „gali turėti” interpretuoja kaip „privalo turėti”, – piktinasi ji.
Anot pašnekovės, vertinimo naujovė esanti tik dar vienas primestas mokytojui neapmokamas darbas.
„Aš nesu prieš naujoves, aš tiesiog už mokamą darbą”, – tikina L. Juknienė.
Baisios pasekmės
Naujoji vertinimo samprata, anot L. Juknienės, iš tiesų gražiai skamba – esą ji leisianti išsamiau apibūdinti mokinį, jo gebėjimus, mokinio netraumuos. Tačiau realūs rezultatai, pasak pašnekovės, nėra tokie džiuginantys.
Žinia, neformalusis vertinimas pradinėse klasėse praktikuojamas ne vienerius metus. Tad mokytojai esą pastebi, jog dabar mokiniai, atėję į penktą klasę, neturi pareigos jausmo, nedaro namų darbų, užduotis atlieka bet kaip, mat pažymių už jas negaudavo.
Blogiausia, L. Juknienės manymu, tai, jog naujoji vertinimo samprata neturi nieko bendra su egzaminų vertinimo tvarka.
„Per pamoką girsiu ir tą vaiką, kuris išmoko 10 žodžių, ir tą, kuris du, remdamasi individualia vaiko pažanga. Tačiau egzaminas vertina ne pažangą, o realias mokinio žinias”, – teigia pašnekovė. 2
Vertinimas – ne bausmė
Klaipėdos savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Virginija Kazakauskienė teigia, kad pastaroji naujovė mokykloje turėtų prasidėti nuo naujo mokytojų, vaikų ir tėvų požiūrio į vertinimą formavimo.
„Reikia akcentuoti mokymosi procesą. Vertinimas nėra bausmė. Jis turi atskleisti mokinio gebėjimus, polinkius, kūrybingumą, poreikius”, – tikina pašnekovė.
V. Kazakauskienės teigimu, neformalusis vertinimas jau turėtų būti privalomas, mat įsakymas yra. Tačiau mokykloms paliekama laisvė susikurti ir pasirinkti labiausiai jai tinkančią vertinimo sistemą.
„Mes ruošiamės pereiti prie neformaliojo vertinimo aptardami, o ne tiesmukiškai brukdami jį mokykloms”, – tikina valdininkė.
Vadovai patenkinti
Neformalųjį vertinimą praktikuojančių mokyklų vadovai šia naujove džiaugiasi ir teigia sulaukę tik teigiamų rezultatų. O mokytojai, anot jų, viską esą suspėjantys atlikti darbo metu.
„Žaliakalnio” mokykloje neformalusis vertinimas pradėtas prieš ketverius metus. Pasak direktoriaus Vitalijaus Jakobčiuko, naujovė mokykloje įgyvendinta ne administracijos iniciatyva, o mokyklos Metodinės tarybos nutarimu.
V. Jakobčiukas pripažįsta, kad galutinis naujojo vertinimo rezultatas vis dėlto yra pažymys, mat mokyklos baigimą liudija dokumentas – atestatas. Tačiau pažymys dabar esąs objektyvesnis.
Anot pašnekovo, ši sistema esanti pranašesnė už ankstesniąją. „Pažangos, domėjimosi dalyku, pastangų vertinimas sustiprino mokinių motyvaciją mokytis. Gerai ir labai gerai besimokančių mokinių skaičius ženkliai išaugo”, – tikina direktorius.
V. Jakobčiukas tikina, kad nenukentėjo ir mokytojai, mat neformaliojo vertinimo lapų pildymui yra skirtos dvi darbo dienos per pusmetį.
Vydūno vidurinės mokyklos direktorius Arvydas Girdzijauskas pasakoja, kad domėtis neformaliuoju vertinimu paskatino Danijos pavyzdys. „Supratome, kad žinios ne vienintelis dalykas, kuriuo verta domėtis. Juk mokykla ugdo ne žinių portfelį, o žmogų”, – teigia pašnekovas.
A. Girdzijauskas pabrėžia, kad neformalusis vertinimas yra lankstesnis: leidžia įvertinti mokinio pastangas ar už padarytą pažangą rašyti aukštesnį įvertinimą.
Kita vertus, pašnekovas pastebi, jog egzaminai po senovei vertina žinias, o mokykloje skatinamos gerosios mokinio savybės. „Kol nebus atsižvelgta į asmenybės paso, mokslinės ir kultūrinės kompetencijos aprašo idėją, neformalusis vertinimas liks mokyklų iniciatyvos bei ieškojimų lygyje”, – teigia pašnekovas.
Indra Duotaitė