Didžiausią sprendžiamąją galią statybų priežiūros srityje turinti institucija kaltųjų paiešką dėl skandalingos situacijos Kuršių nerijoje baigė pritaikiusi principą – „Geriausia gynyba – puolimas”.
Tarnybinį patikrinimą Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje (KAVA) atlikusi komisija rimtų pažeidimų, susijusių su statybomis unikaliame gamtos kampelyje, nenustatė. Mat visą šią košę užvirusios Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) pažymoje jie siejami su dokumentu, kurio atsakingieji už statybų priežiūrą neva nei matė, nei čiupinėjo.
Vadovo veiksmus tyrė pavaldiniai
Pasak KAVA specialistės ryšiams su visuomene Romos Kazakauskytės, užbaigto tyrimo išvadų žurnalistams ji pateikti esą negalinti, nes jos skirtos tik pirmadienį iš Briuselio grįžtančiai viršininkei Virginijai Lukošienei.
Pakomentuoti „didelės apimties” išvadas pasiūliusi R. Kazakauskytė tvirtino, jog rugsėjo 8-ąją V. Lukošienės įsakymu sudaryta komisija tyrė VSTT pažymoje dėl statybų plėtros Kuršių nerijoje nuo 2000 metų pateiktus faktus.
Paaiškėjo, kad apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus darbuotojams reikšti priekaištus dėl netinkamai vykdytų savo funkcijų išduodant detaliųjų planų išvadas ir vykdant statybų priežiūrą nesą prasmės.
„Specialistai, kuriuos būtų galima bausti, apskrityje jau nebedirba. Aloyzui Norvilui, šio skyriaus vadovui, už tuos pačius nusižengimus dar gegužės mėnesį buvo skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. O antrąkart bausti už tą patį įstatymai galimybės nenumato”, – mūsų dienraščiui sakė R. Kazakauskytė.
Paklausta, kodėl tokia bausmė nesutrukdė vos po kelių mėnesių, rugpjūtį, paaukštinti šį valstybės tarnautoją ir skirti jam Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo pareigas (A. Norvilas buvo šio skyriaus vedėjo pavaduotojas), pašnekovė komentuoti atsisakė.
Beje, R. Kazakauskytės teigimu, šį tyrimą atliko keturi valdininkai. Tarp jų – ir to paties skyriaus, kuriam vadovauja A. Norvilas, darbuotojai: jo pavaduotoja Dalytė Rapalienė ir vyriausiasis specialistas Edmundas Benetis.
Kirtis dokumentu
Nors, anot KAVA atstovės, apskrities specialistų veikloje ir buvo nustatyta pažeidimų, jie esą smulkūs ir neturėję lemiamos įtakos detaliųjų planų Kuršių nerijoje sprendiniams. Todėl tyrimą atlikusi komisiją jų naikinti nerekomenduoja.
Komisija taip pat priėjo prie išvados, jog statybų priežiūrą galimai netinkamai vykdę specialistai neturi būti baudžiami dar ir todėl, kad VSTT išvados dėl pažeidimų Kuršių nerijoje paremtos detaliųjų planų sprendinių neatitikimu dar 1994 metais patvirtintam KNNP generalinio plano sprendiniams. Mat šis dokumentas neturi galios, nes nebūta išsamaus jo išaiškinimo. Be to, derinančios institucijos negavo vaizdinės jo dalies – schemos.
Apskrityje atlikto tyrimo išvadose taip pat teigiama, kad šio dokumento galiojimas jau pasibaigęs, todėl valdininkų rankos esančios švarios.
Priminsime, kad skandalas dėl Kuršių nerijoje penkerius metus aktyviai vykdomų statybų kilo po to, kai rugpjūčio mėnesį tyrimą pradėjo VSTT. Ši institucija prie Aplinkos ministerijos netrukus pateikė pažymą, kurioje konstatuojama, jog patikrinus 23 iš 110 nuo 2000-ųjų metų parengtų ir patvirtintų detaliųjų planų, nustatyta šiurkščių pažeidimų. O projektavimo sąlygos bei statybų leidimai išduoti nesilaikant nustatytos tvarkos. Tiesa, detalieji planai ir statybų leidimai, patvirtinti daugybės valstybės tarnautojų parašais, pavadinti atsargiai – galimai neteisėtais.
Kai tarnybinių nuobaudų banga nuo KNNP direkcijos nusirito iki Klaipėdos regiono Aplinkos apsaugos departamento, Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio skyriaus, valdininkai suskubo teisintis.
Statybų priežiūrą vykdantys specialistai ėmė dangstytis įstatymų spragomis ir prieštaringais teisės aktais. Neatsirado nė vieno, kuris būtų prisipažinęs piktybiškai pažeidinėjęs įstatymus, siekiant asmeninės naudos.
Ar iš tikrųjų lyg grybų po lietaus naujų pastatų atsiradimą Neringoje laiminę valdininkai yra nepriekaištingos reputacijos, rugsėjo 26-ąją pradėjo aiškintis ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
Natalija Mogučaja