Liberalios vertybės Lietuvos politikoje atsidūrė ant išlikimo slenksčio – tokią diagnozę konstatavo vienas iš ant liberalcentristų egzekutorių laužo supleškintų partijos „eretikų” klaipėdietis Seimo narys Eligijus Masiulis.
Interviu „Vakarų ekspresui” šis buvęs ilgametis liberalcentristas bei partijos frakcijos parlamente seniūnas sakė, jog į partiją grįš tik tuomet, kai iš jos atsistatydins Vilniaus meras Artūras Zuokas ir visas jam lojalių politikų flangas.
Partijos ar jos frakcijų savivaldybėse gretas palieka vis daugiau žinomų žmonių, todėl piešiamas dvigubas ateities scenarijus: arba bręstantis paskutinis liberalcentristų sukilimas pasieks viršų ir vadinamieji zuokininkai bus išrauti iš partijos elito, arba teks atkurti Liberalų sąjungą.
Laukia maišto
Kokių veiksmų imsitės po to, kai Jus išmetė iš partijos?
Kartu su parlamentarais Vytautu Grubliausku ir Vytautu Čepu ketvirtadienį (vakar. – Aut. past.) laišku kreipėmės į Liberalų ir centro sąjungos Klaipėdos skyrių. Akcentavome, kad dabar kaip niekad yra būtini ryžtingi veiksmai.
Išdėstėme požiūrį, jog vienintelė išeitis norint išvengti katastrofos ir politinio žlugimo yra drastiški veiksmai nedelsiant pareikalaujant A. Zuoko ir partijos vadovybės atsistatydinimo. To galima pasiekti kviečiant neeilinį visuotinį partijos narių suvažiavimą ir perrenkant partijos vadovybę. Tai – nepakeičiama sąlyga norint ruoštis artėjantiems savivaldybių rinkimams ir norint grįžti prie darbų, kuriuos ir turi dirbti partijos žmonės.
Mes paprašėme, kad skyrius kuo greičiau pateiktų savo situacijos matymą. Lauksime geranoriško patarimo, kaip elgtis tiems partijos nariams, kurie yra arba pašalinti iš partijos, arba sustabdę narystę joje.
Planavote jau šiandien Klaipėdos skyriui įteikti prašymą priimti į partiją, tačiau šių planų atsisakėte – kodėl?
Lauksiu skyriaus tarybos sprendimo, kuris turėtų paaiškėti jau šią savaitę. Matau prasmę grįžti į sąjungą vieninteliu atveju – jei bus imtasi konkrečių veiksmų siekiant pakeisti partijos pirmininką ir vadovybę. Jei Lietuvoje artimiausiomis savaitėmis nesusiformuos stiprus flangas, kuris to sieks, nebematau prasmės tęsti veiklą politinėje jėgoje, kuriai vadovauja A. Zuokas.
Grįžčiau į partiją tik tada, jei reikėtų padėti partijos bičiuliams keisti partiją iš vidaus, atkurti diskredituotą jos vardą.
Toliau byra
Nuolat akcentuojama, kad partijos maištininkus palaiko daug skyrių, tačiau apsiribojama tik deklaracijomis – gal patys skyriai nedrįsta susivienyti kovoje prieš A. Zuoką?
Protesto procesas jau yra prasidėjęs. Pavyzdžiui, trečiadienį Šiaulių skyrius suformulavo aiškią poziciją, kad jie reikalauja A. Zuoko atstatydinimo bei neeilinio suvažiavimo.
Praėjusį penktadienį, protestuodamas prieš paskutinių savaičių įvykius, iš partijos tyliai pasitraukė ilgametis jos narys, Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Remigijus Šimašius. Trečiadienį iš A. Zuoko vadovaujamos frakcijos Vilniaus miesto savivaldybės taryboje pasitraukė keturi partijos nariai, tiek pat – ir Kauno miesto taryboje.
Antra vertus, žmonės yra sutrikę. Kad ledai pajudėtų, reikia bent 5-10 skyrių iniciatyvos, o tuomet ir dvejojantiesiems atsirištų rankos.
Tačiau Klaipėdos skyriaus nepalauši viešaisiais ryšiais, kuriuos partijos vadovybė taikys kelionėse po skyrius.
Kokį vaidmenį uostamiesčio skyrius atlieka dabartinėje naujojoje liberalcentristų nomenklatūroje?
Skyrius ir toliau yra siejamas su liberalių vertybių prievaizdu. Partijoje yra buvusi ne viena situacija, kai jos vadovas ar vadovybė nukrypsta nuo tų vertybių, o mūsų skyrius į tai reaguoja pirmiausiai. Klaipėda – liberalių vertybių ir idėjų flagmanė.
Tačiau man neramu, kai iš partijos vadovybės girdžiu kalbas apie sankcijas visam uostamiesčio liberalcentristų skyriui. To gali būti siekiama norint įvesti partinę tvarką, drausmę.
Žinote, net tais gūdžiaisiais partijos laikais, kai liberalai buvo tapę nesąžiningų verslininkų priedanga, niekas nedrįso kelti rankos prieš Klaipėdos skyrių. Todėl tikiuosi, kad liberalcentristų vadovams užteks sveiko proto nepradėti raganų medžioklės bei susidorojimo su skyriumi, kuris turi kitokią, radikalesnę nuomonę.
Ideologija išskydo
Liberalų partija tais laikais, kai dar jos nariai neužėmė tiek svarbių postų valdžioje, buvo patraukli ir bent jau Klaipėdoje turėjo teigiamą aurą. Kas per tą metamorfozės laikotarpį įvyko?
Sutinku, kad senoji Liberalų sąjunga buvo simpatiška, bet nacionalinės politikos kontekste ji negalėjo dalyvauti valstybės valdyme.
Prieš pat susijungimą su centristais ir moderniaisiais krikščionimis demokratais, Liberalų sąjungos reitingai buvo labai geri – 11-12 proc. Tai rodė brandos etapą. Akivaizdu, kad susiliejus trims politinėms jėgoms ideologinis grynumas išskydo. Partijoje atsirado platesnė nuomonių įvairovė, ji pradėjo būti nebe tokia ideologiškai gryna, o tai pastebėjo ir visuomenė.
Kita vertus, ne mažai problemų sukelia dabartinis jos pirmininkas. A. Zuoko veiksmai parodė nenuoseklumą. Vienas tokių pavyzdžių – jo pareiškimai po šių Seimo rinkimų. Mes sutarėme, kad reikėtų mėginti formuoti vaivorykštinę koaliciją, pagrindine savo sąjungininke pasitelkiant kitą dešiniąsias vertybes pripažįstančią partiją – konservatorius.
Tačiau A. Zuokas išeina iš prezidento Valdo Adamkaus kabineto ir netikėtai pareiškia, kad liberalcentristai galėtų formuoti daugumą ir su Darbo partija, jei joje nebebus lyderio Viktoro Uspaskicho. Tokie veiksmai sukelia rinkėjų pasimetimą.
Gims nauja partija?
Gal atėjo laikas kurti naują partiją?
Liberalcentristai, kaip partija, išsiskiria parodoksaliu dalyku: jos lyderis – vienas nepopuliariausių politikų Lietuvoje, o partijos skyriuose – daug patrauklių politikų, kurie yra merai, tarybų nariai.
Artėjant savivaldybių rinkimams bus labai blogai, kai tų žmonių darbas vienu mostu nueis šuniui po uodega, nes konkurentai nuolat primins rinkėjams nebalsuoti už partiją, prie kurios vairo stovi A. Zuokas.
Šiandien dar per anksti kalbėti apie naujus politinius darinius, nes reikia pabaigti darbus, vykdyti rinkėjams duotus pažadus. Kita vertus, naujos politinės jėgos kūrimo versijos aš jokiu būdu neatmetu. Jei artimiausiu metu neįvyks jokių pasikeitimų, ištikimi esami ir buvę partijos nariai nebematys kitos išeities. Arba reikės konstatuoti, kad liberalizmas Lietuvoje mirė.
Liberalas esate „nuo vystyklų” – ar nepalaužė išmetimas iš partijos?
Bendražygiai, su kuriais teko suvalgyti pūdus druskos, nuleidę galvas ir net nežvelgdami į akis balsuoja už tavo išmetimą iš partijos. Žinoma, kaip žmogui, man dėl to nelengva.
Supratau, kad politikoje negali būti nei amžinų draugų, nei priešų. Man tokie dalykai – papildomas impulsas atsitiesti ir kovoti už savo tiesas, pamoka, kad negalima taip aklai pasitikėti savo partija.
Denisas Nikitenka