Seimo Žmogaus teisių komitetas pradėjo parlamentinį tyrimą

Žmogaus teisių komitetas, atsižvelgdamas į piliečių skundus dėl vaiko teisių pažeidimų, išieškant šeimos turtą, pradėjo parlamentinį tyrimą dėl teisės aktų, užtikrinančių vaiko teises ir garantijas, pakankamumo bei valstybės įsipareigojimų vaikams įgyvendinimo. Komiteto posėdyje dalyvavo Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento direktorius Algis Baležentis, vyriausioji specialistė Edita Gudonienė, Antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė Inga Karalienė, Antstolių rūmų valdytoja Asta Karužienė, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos patarėja Audronė Bedorf.
Komitetas yra gavęs ne vieną raštišką ar žodinį skundą dėl varžytinėse parduodamo nekilnojamojo turto, kuris yra vienintelis šeimos, auginančios vaikus, būstas. Besikreipiantieji teigia, kad vaikai jų šeimoje yra mylimi ir jie stengiasi užtikrinti savo vaikams gerovę, tačiau, kai šeimos pajamos yra nepakankamos, nepajėgiama susimokėti už komunalines paslaugas. Taip šeimos būstas už įsiskolinimus parduodamas iš varžytinių. Komiteto pirmininkė Zita Žvikienė atkreipė dėmesį, kad šeimos būsto netektis yra ne vienintelė problema. Pasitaiko atvejų, kad, šeimai praradus namus, vaikas atskiriamas nuo tėvų ir apgyvendinamas pas globėjus ar gimines. Seimo narės Ona Valiukevičiūtė ir Laima Mogenienė pritarė pirmininkei, kad tokia vaiko teisių apsauga kaip atskyrimas nuo šeimos yra nepakankama ir netgi ydinga.
Jungtinių Tautų Vaiko teisių apsaugos konvencija, kurią Seimas yra ratifikavęs, skelbia, kad vaikas neturi būti diskriminuojamas dėl tėvų turtinės ar socialinės padėties. Atskyrimas nuo tėvų gali lemti ne tik vaiko diskriminaciją, bet ir labai svarbaus vaiko poreikio – augti su tėvais – suvaržymą. Seimo nutarimu patvirtintoje Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcijoje įvardyta, kad vaiko apsauga – tai teisė augti savo šeimoje ir gauti profesionalią pagalbą, taip pat teisė būti apsaugotam nuo socialinio ir individualaus smurto. Koncepcijos dalyje „Vaiko gerovės problemos” rašoma, kad į vaiko apsaugą nežiūrima kaip į socialinių paslaugų vaikui ir šeimai sistemą. Valstybės veiksmai vaiko apsaugos srityje apsiriboja vaiko gelbėjimu, paimant vaiką iš šeimos, nieko jai nepasiūlant. Vaiko teisė augti savo šeimoje yra pažeidžiama, ne pripažįstant socialines-ekonomines priežastis, o apkaltinant šeimą. Šeimos, kuriose vaikai gyvena rizikos sąlygomis, įvardytos kaip „asocialios” ir patiria socialinę atskirtį.
Teisingumo ministerijos atstovo ir Antstolių rūmų valdytojos nuomone, netinkamą vaiko apsaugą lemia žmogiškasis faktorius (tėvų elgesys, pareigūnų netinkamas požiūris į problemą), o teisės aktų sistema yra pakankama.
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus patarėja paaiškino, kad Vaiko teisių apsaugos tarnybos yra įpareigotos pasirūpinti vaiko gyvenimo vieta, kai šeimai netenka būsto, tačiau spręsti klausimą dėl vaiko teisės augti su tėvais neturi galių.
Komitetas nusprendė, kad nėra aiškių vaiko teisių apsaugos prioritetų, vaiko interesai yra nepakankamai užtikrinami, tiek priimant teismo sprendimą dėl šeimos būsto pardavimo vykdymo, tiek vykdant tokį sprendimą, o taip pat ir šeimai likus be būsto. Numatyta imtis atitinkamų veiksmų: atlikti situacijos analizę, taip pat teisės aktų peržiūrą bei įvertinimą. Lietuvos Respublikos teisės aktams tobulinti ir vaikų teisių apsaugai užtikrinti bus rengiamos diskusijos ir klausymai.

Eglė Gibavičiūtė,

Žmogaus teisių komiteto padėjėja