Savavališkų statybų mastai kelia naujus įtarimus dėl šį sektorių apraizgiusios korupcijos
Padėtimi statybose susirūpino Seimo Antikorupcijos komisija. Surinkus duomenis teko griebtis už galvos: per šių metų pirmąjį pusmetį savavališkų statybų kai kuriose apskrityse užfiksuota tiek, kiek per visus 2004 metus. Nerimą kelia, kad savavališkus statinius siekiama įteisinti, o ne nugriauti.
Iš visos Lietuvos išsiskiria Kauno apskritis, kurioje per dvejus metus nė vienas savavališkai pastatytas namas nebuvo nugriautas. Vartotojų teisų pažeidimus, neskaidrią konkurenciją statybų sektoriuje atskleidė ir Žmogaus teisių stebėjimo instituto atliktas tyrimas.
Siekia įteisinti, o ne nugriauti
Daugiausiai savavališkos statybos faktų fiksuojama Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Alytaus, Šiaulių ir Utenos apskrityse. Jų apimtys kai kur kasmet auga: Vilniaus apskrityje 2003 metais nustatyta 172, 2004 m. – jau 194 neteisėtos statybos, Utenos apskrityje – 41 ir 48, Šiaulių – 43 ir 50.
Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko Petro Baguškos teigimu, Kauno apskrityje savavališkų statybų pernai užfiksuota 118. Tai yra 17 mažiau nei 2003 metais. Tačiau iš kitų apskričių Kaunas išsiskiria tuo, kad nė vienas neteisėtai pastatytas pastatas per dvejus metus nebuvo nugriautas.
Komisija šia problema susidomėjo po to, kai buvo gauti keli skundai dėl pažeidimų statybose iš Vilniaus, kitų Lietuvos miestų. Iš savivaldybių imta rinkti duomenis apie savavališkų statybų faktus, skirtas baudas, kreipimąsi į teismą dėl nugriovimo.
Pasak Antikorupcijos komisijos patarėjo Mindaugo Siaurio, padėtis kelia nerimą: „Norime išsiaiškinti, kokie tai objektai ir kodėl nesikreipiama į teismus, kad būtų priimtas sprendimas juos nugriauti. Mums kyla abejonių, kad šiuos statinius siekiama ne nugriauti, o įteisinti”.
P.Baguška mano, kad savavališkų statybų neįmanoma suvaldyti dėl kelių priežasčių: didelės biurokratijos, apskričių administracijų darbuotojų aplaidumo ir abejingumo, sudėtingų teisminių procedūrų (nugriauti neteisėtai pastatytą statinį galima tik teismo sprendimu). Dėl to be leidimų pastatyti namai lieka nenugriauti, tai skatina ir toliau piktnaudžiauti.
„Negaliu atmesti, kad esama ir korupcijos elementų”, – sako komisijos pirmininkas. Kitą savaitę planuojama surengti posėdį, kuriame bus svarstoma, kaip užkirsti kelią savavališkoms statyboms bei galimai korupcijai. Komisijos iniciatyva bus atliktas Seimui pateiktų svarstyti Statybos bei Teritorijų planavimo įstatymų pataisų antikorupcinis įvertinimas.
Daug problemų
Ryčio Juozapavičiaus, tarptautinės organizacijos „Transparency international” Lietuvos skyriaus vadovo nuomone, statybos sektoriuje korupciją įveikti labai sunku: „Susidaro įspūdis, kad padėtis nevaldoma. Ko norėti, jei 2 iš 3 Lietuvos gyventojų nori naujo būsto. Todėl statybų rinka auga ir augs toliau labai sparčiai, o jos galia yra milžiniška”.
R.Juozapavičius akcentuoja, kad viena iš netvarkos statybose priežasčių – savivaldybėms bei apskritims suteikta monopolinė teisė palaiminti vieno ar kito objekto statybą. Viską lemia vienas parašas ir tai yra puiki terpė korupcijai.
„Vienos didelės apskrities buvęs viršininkas važinėja naujintelaičiu „Mercedes” markės automobiliu. Iš kur tiek pinigų? Žinomas faktas, kai vieno miesto meras „nubraukė” tris namo, kurio statybai turėjo išduoti leidimą, aukštus ir pridūrė, jog dėl kiekvieno aukšto reikės tartis, bei už tai pareikalavo savo dalies” – piktinasi R.Juozapavičius.
Akivaizdu, kad baudomis savavališkų statybų nesustabdysi. Padėtį iš esmės galėtų pakeisti tik griežta asmeninė atsakomybė. Jei dėl kiekvienos rimtesnės klaidos projektuotojui, architektui, rengiančiam detalųjį planą su pažeidimais, ar statybininkui grėstų prarasti licenciją, netvarka greitai baigtųsi, mano R.Juozapavičius.
Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Projektavimo normavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Dangyras Žukauskas tikina, kad Seimui pateiktos Civilinio kodekso ir Statybos įstatymų pataisos, kuriomis numatoma griežtinti tvarką. Planuojama, kad kiekvienas pareigūnas asmeniškai turės atsakyti už išduotą leidimą statybai. Bus didinamos ir baudos.
„Matome, kad statybų sektoriuje problemų tikrai daug. Tačiau jas lemia ne vien įstatymų spragos, bet ir tai, kad jų nesilaikoma”, – sako D.Žukauskas.
Per didelės galios
Padėtį statybose tyrusio Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininko advokato Kęstučio Čilinsko teigimu, šio tyrimo nuspręsta imtis, turint įvairių signalų, kad statybos sektoriuje trūksta skaidrumo, esama korupcijos apraiškų.
Tyrimas patvirtino, kad problemų netrūksta. Jas lemia nepakankama valstybinių institucijų vykdoma statybos verslo priežiūra. Valstybė nusišalina ginant vartotojų ir viešąjį visuomenės interesą.
„Verslo sąlygos turi būti skaidrios ir vienodos visiems, o ne tik tiems, kurie prieina ir pamalonina valdininkus. Pareigūnams suteiktos didžiulės galios, o aiškių taisyklių nėra. Savivaldybių administratoriai turi galią beveik viską spręsti, pavyzdžiui, skelbti ar ne konkretaus namo detalųjį planą, leisti ar uždrausti statybas”, – aiškina K.Čilinskas. Jo nuomone, reikėtų sukurti veiksmingą valdininkų priežiūros sistemą, kuri stebėtų, ar skaidriai jie dirba.
Kita problema susijusi su gyvenamųjų namų statybos bendrijų veikla. Jas sukuria žmonės, kuriems būsto nereikia. Jie neinvestuoja jokio kapitalo, kaip pajininkus pritraukia asmenis, kurie nori įsigyti butą ir iš jų surinkę pinigus pradeda statybas. Statybos organizatoriai už nieką neatsako. Jei kyla kokių nors problemų, butų savininkai neturi kam reikšti pretenzijų, nebent patys sau.
Dažnai manipuliuojama sutartimis. Nors Civilinis kodeksas aiškiai reglamentuoja, kokios sutartys turi būti sudaromos parduodant butą, šių nuostatų nesilaikoma. Žmonėms siūlomos dalinio dalyvavimo statybose ar dalinio finansavimo sutartys. Menkai teisiškai išprusę Lietuvos gyventojai dažnai net nesupranta, ant ko pasirašė.
Gauna kortų namelį
„Įstatymai yra, bet jų niekas nepaiso”, – tikina Nacionalinės vartotojų federacijos ekspertas Kornelijus Papšys. Jo teigimu, į įvairias institucijas plūsta skundai dėl sklypų skirstymo, leidimų išdavimo. Vartotojai skundžiasi ir statybų kokybe.
Pasak eksperto, realiai neveikia nei senų, nei naujai pastatytų pastatų kokybės kontrolės mechanizmas. Statybos bendrovės stengiasi statyti kuo pigiau. Kai kurios įsigudrina tai daryti net neturėdamos licencijų. Vartotojas neturi jokios galimybės daryti įtaką kokybei, nors dažnai statoma už jo iš anksto sumokėtus pinigus.
Trūkumai ir defektai išlenda vėliau, o tada kaltus rasti sunku, tenka bylinėtis teismuose. „Su elektriniu pjūklu galima be vargo nupjauti naujo kotedžo, pastatyto iš dujų silikato blokelių, apšiltinto vata ir nutinkuoto, kampą”, – piktinasi kokybe K.Papšys.
Neatliekamas viešojo administravimo statybos srityje monitoringas. O juk savivaldybės pardavinėja sklypus, išdavinėja leidimus statyboms. „Tačiau ne bet kam. Architektai pasakoja, kad gauna teisę projektuoti naują pastatą tik pasižadėję „pramušti” detalųjį planą ir visus kitus statybai reikalingus leidimus”, – apie korupciją statybose kalba ekspertas.
Giedrė Budvytienė