Prie darbininkų stovi darbdavių eilė

Pokyčiai šalies darbo rinkoje – garantuotas darbas ir neblogas atlygis už jį – jau lėmė, kad dalis veltėdžiavusio ar tik dėl darbo Vakaruose svaigusio Panevėžio krašto jaunimo pasuko profesinių mokyklų link.

Pirmą kartą nuo 1991 metų pedagogams nebereikia patarinėti jaunuoliams mokytis darbininko profesijos.

„Agituoti jaunimo jau nereikia, nes mokytis skatina permainos darbo rinkoje, – sako Panevėžio profesinio rengimo centro direktoriaus pavaduotojas ugdymui Vytautas Vaivada. – Tačiau spūsties prie mokyklos taip pat nėra ir, ko gero, dar ilgai nebus. To priežastis – mažėja jaunų žmonių”.

Statistikai jau yra ne kartą perspėję, kad mieste gimstamumas prieš kelerius metus nukrito žemiau ribos, garantuojančios kartų kaitą.

Po kokių 4-5 metų vietiniai darbo jėgos resursai dar labiau išseks, nes nuo 1991-ųjų dėl tuometės ekonomikos būklės daugelis buvo nutarę kurti mažas šeimas.

Panevėžio darbo rinkai jau dabar reikia dvigubai daugiau darbininkų nei mieste šiuo metu jų gyvena.

Rinkoje laisvų profesionalų, kaip tai buvo 1991-2002 metais, neliko, todėl dabar jau darbdaviai rikiuojasi į eilę.

Toks nematomas pasistumdymas vyksta ne tik dėl amato asų, bet ir dėl profesinę darbo karjerą tik pradedančių jaunų žmonių.

Labiausiai tai pastebima Panevėžio profesinio rengimo centre, kur būsimomis darbo sutartimis ir geru atlygiu gundomi vos tik įpusėję mokslus jaunuoliai. Verslininkai nelaukia absolventų išleistuvių.

„Mūsų mokiniai, jeigu tik nori, dažniausiai likus metams iki mokslų pabaigos užsitikrina darbo vietas, – sako V.Vaivada. – Pakvietimas atlikti praktiką įmonėje jaunuoliui tampa oficialiu kvietimu po metų pasirašyti ilgalaikę darbo sutartį”.

Be darbo lieka vienetai

Jau maždaug metai, kai statybininko, metalo apdirbimo ir maisto ruošimo profesijų absolventai užmiršo kelią į Panevėžio darbo biržą – jų čia užklydo vos vienas kitas.

„Paklausių specialybių absolventai – jau ne mūsų klientai, – sako Panevėžio darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Audronė Biguzienė. – Dėl to šiais metais bedarbių absolventų užregistravome pusantro karto mažiau nei pernai ir beveik dvigubai mažiau nei 2003 metais”.

Dabar darbdaviai būsimų samdinių žvalgosi net tarp gavusiųjų minimalius profesijos pagrindus darbo biržoje.

Įvairaus amžiaus bedarbiai specialiuose kursuose specialybės mokomi pagal pagreitintą programą – profesijai išmokti skiriama nuo 6 savaičių iki 6 mėnesių paskaitų ir praktinių užsiėmimų. Tačiau darbo įgūdžių ir patirties stoka įmonių savininkams jau nė motais.

„Net 70 procentų profesinio rengimo kursus baigusiųjų ne ilgiau nei per tris mėnesius pasirašo ilgalaikes darbo sutartis, – teigia A.Biguzienė. – Nemažai iš jų pradeda dirbti pagal verslo liudijimus ir, ko gero, yra tokių, kurie pasuka nelegalios darbo rinkos vartų link.

Todėl be darbo iš visų baigusiųjų profesinio rengimo kursus jeigu ir lieka, tai tik vienetai”.

Tenkintų tik mero kėdė

Pastaruosius dvejus metus Panevėžio darbo birža kasdien siūlo daugiau nei 100 darbo vietų. Galinčiųjų jas užimti mažėja, todėl vis dažniau darbdaviams biržos specialistai niekuo padėti nebegali.

Retėja bedarbių gretos, o kartu ir gretos tų, kurie nori ir gali konkuruoti šiuolaikinėje darbo rinkoje. Labiausiai biržos specialistams neramu dėl to, kad vis dar yra nemažai jaunuolių, kurie sugeba tik svajoti apie gerą darbą.

„Beveik 40 procentų darbo biržoje registruotų jaunuolių nenori nei mokytis, nei dirbti – nesusigundo jie ir mūsų siūlomais profesinio rengimo kursais, – sako A.Biguzienė. – Kadangi tokie dažniausiai negauna ir nedarbo draudimo išmokos (bedarbio pašalpos), visiškai neaišku, ko jie vaikšto į biržą.

Kartais nesunku suvokti, kad jie nori dirbti direktoriais, vadybininkais, o jeigu tauta paprašytų, tokie pradinukai ir mero kėdėje pasėdėtų, ir kitaip miestą valdyti galėtų”.

Nedarbo lygis – nenormaliai žemas

Šiuo metu nedarbo lygis mieste yra nukritęs iki 3,7 procento, o Panevėžio rajone – iki 6,5 procento.

Darbo oficialiai neturi 2692 panevėžiečiai. Rajone yra 1645 bedarbiai.

Metų pradžioje biržoje buvo registruoti 3929 darbo neturintys panevėžiečiai ir 2437 bedarbiai iš Panevėžio rajono.

„Nedarbas mažėja kas mėnesį, – sako A.Biguzienė. – Todėl kas trisdešimt dienų fiksuojamas mažiausio per 15 metų nedarbo Panevėžyje ir rajone rekordas”.

Specialistai perspėja, kad nedarbo lygis jau pasiekė žemiausią ribą, nes normaliai veikiančioje rinkos ekonomikoje normalus nedarbo lygis yra 3-4 procentai.

Didžiausias nedarbas buvo 1999-2000 metais. Tada darbo neturėjo arba šešėlinei rinkai pusdykiai dirbo kas ketvirtas darbingo amžiaus panevėžietis – apie 20 tūkstančių miesto ir rajono gyventojų.

Geresnius darbo užimtumo rodiklius lėmė ne tik atsigaunanti šalies ekonomika ir darbo biržos veikla, bet ir ekonominiai emigrantai.

Oficiali statistika skelbia, kad nuo 2003 metų iš miesto uždarbiauti svetur išvažiavo 3500 panevėžiečių.

Neoficialūs duomenys dar labiau negailestingi – pagal juos, emigracijoje uždarbiauja apie pusšešto tūkstančio panevėžiečių.

Darius Skirkevičius

„Panevėžio rytas”