Žinodami, kaip rengti paraiškas, jų teikėjai gali tikėtis sėkmės
Birželio viduryje Socialinės apsaugos ir darbo ministerija planuoja skelbti kvietimus teikti paraiškas Europos socialinio fondo (ESF) paramai gauti. Tikimasi, jog konkursuose Lietuvos pareiškėjai dalyvaus taip pat aktyviai kaip ir pernai.
Jau po pirmųjų kvietimų teikti paraiškas paaiškėjo, jog susidomėjimas ESF parama labai didelis, tačiau, pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Europos socialinio fondo skyriaus vedėjos pavaduotojos Lingailės Biliūnaitės, tam, kad Lietuva gautų kuo daugiau ES teikiamos paramos, ministerija kartu su kitomis institucijomis įvairiose apskrityse surengė seminarus tiems, kurie ketina teikti paraiškas ESF paramai gauti.
– Per mėnesį ministerija surengė seminarus 10 apskričių apie ES struktūrinius fondus. Koks buvo jų tikslas?
– Siekėme informuoti regionų visuomenę apie ES struktūrinių fondų teikiamą paramą žmogiškųjų išteklių plėtrai, paskatinti teikti daugiau paraiškų ir rengti jas atsižvelgiant į regiono poreikius ir strateginius regiono vystymo planus, supažindinti su naujomis paraiškų rengimo gairėmis, reikalavimais paraiškoms, paraiškų vertinimo kriterijais, suteikti specifinių žinių, reikalingų rengiant paraiškas, pvz. apie paraiškos pildymą, biudžeto sudarymą, investicinio projekto rengimą ir pan.
Taip pat seminarų dalyviai sužinojo, kokiai veiklai teikiami prioritetai, kas gali teikti paraiškas, kaip rengti paraiškas paramai gauti, kokie ES struktūrinių fondų finansuojami projektai jau vyksta apskrityje ir kokias regiono problemas dar reikėtų spręsti.
Kaip žinia, pagrindinis Europos socialinio fondo tikslas – užkirsti kelią nedarbui ir su juo kovoti, plėtoti žmonių integraciją į darbo rinką, mažinti socialinę atskirtį, skatinti aukštesnį užimtumo lygį, užtikrinti lygias moterų ir vyrų galimybes. ESF investuoja į žmogų, į jo žinias, į jo kompetenciją, kad jis galėtų konkuruoti darbo rinkoje.
– Kas gali teikti paraiškas paramai iš ESF gauti?
– Mūsų rengti seminarai buvo skirti pramonės, verslo įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, taip pat apskričių ir savivaldybių administracijų bei nevyriausybinių organizacijų atstovams, kurie ketina rengti paraiškas Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti plėtojant žmogiškuosius išteklius, keliant darbuotojų kvalifikaciją, tobulinant jų profesinius įgūdžius bei sprendžiant šaliai aktualias socialines problemas.
Ypač svarbios nevyriausybinės organizacijos, nes būtent jos gali daug nuveikti tokiose srityse kaip socialinės integracijos skatinimas, socialinės atskirties mažinimas ir padėti tokioms grupėms kaip neįgalieji, nuteistieji, narkomanai, tautinės mažumos. Tai tos sritys, kur nevyriausybinis sektorius yra labai laukiamas ir yra vienas iš potencialių paramos gavėjų.
Taip pat labai remiamas ir skatinamas privataus sektoriaus noras investuoti į darbuotojus, į jų mokymus, bendrųjų ir specifinių žinių, būtinų darbo kokybei gerinti, didinimą.
Tikslus galinčiųjų gauti paramą sąrašas visuomet pateikiamas Gairėse pareiškėjams. Tai turėtų būti pagrindinis dokumentas tiems, kurie norėtų gauti paramą iš ESF.
– Kokias klaidas darė pernai konkurse dalyvavę pareiškėjai ir į ką turėtų atkreipti dėmesį tie, kurie norėtų teikti paraiškas paramai gauti šiemet?
– Viena pagrindinių klaidų, kurią darė pareiškėjai ir į kurią atkreipėme dėmesį rengdami informaciją seminarų dalyviams bei konsultuodami projektų rengėjus, – tai projekto tikslingumo pagrindimas. Pareiškėjai labai gerai turi žinoti, kam prašo paramos, kokių tikslų siekia, kokią problemą nori išspręsti. Labai svarbu pagrįsti, kad pareiškėjų iškeltą problemą būtina spręsti: tam galima pasitelkti įvairiausius tyrimus, statistinius duomenis, t.y. pateikti kiek įmanoma daugiau informacijos, pagrindžiant ją faktiškai. Projektų rengėjai turėtų aiškiai formuluoti ir problemą, ir projekto tikslus bei numatomus rezultatus, kaip projektas prisidės prie problemos sprendimo, taip pat nurodyti tikslinę grupę, kurios problemoms spręsti ir tikimasi gauti paramos iš ES struktūrinių fondų.
Prieš pradedant galvoti apie projekto idėją, pareiškėjams reiktų labai gerai išstudijuoti programinius dokumentus, Lietuvos Bendrąjį programavimo dokumentą, atidžiai perskaityti Gaires pareiškėjams.
Visa tai galima rasti ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje (www.socmin.lt), ir specialioje svetainėje, skirtoje ESF.
– Ką dar naudingo projektų rengėjai galėtų rasti Jūsų minėtose interneto svetainėse?
– ESF skirtoje svetainėje (http://esf.socmin.lt) lankytojams pristatomi ES struktūriniai fondai bei jų teikiama parama, supažindinama su fondų administravimo sistema Lietuvoje, taip pat pateikiami programavimo dokumentai, susiję ES, ir Lietuvos teisės aktai. Išsami informacijos pateikiama apie ESF finansuojamas veiklas, už kurias atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Svetainės lankytojai ras kiekvienos priemonės aprašymą, tikslus, numatytą finansavimą, taip pat konkursų rezultatus, pasirašytas paramos sutartis. Galvojantys apie struktūrinę paramą šioje svetainėje ras visą kvietimų teikti paraiškas dokumentaciją: gaires pareiškėjams, paraiškų formas, jų pildymo instrukcijas. Svetainėje taip pat daug naudingos informacijos apie jau sėkmingai įgyvendintus projektus, kitų ES šalių patirtį. Skelbiami leidiniai apie ES struktūrinių fondų paramą.
– Kiek paramos Lietuva jau gavo iš ESF?
– Pernai buvo paskelbti pirmieji kvietimai teikti paraiškas paramai gauti, o pirmosios paramos sutartys pasirašytos šiemet vasario pabaigoje – kovo pradžioje. Iš viso pasirašyta per 70 sutarčių, o projektams įgyvendinti skirta maždaug 110 mln. litų paramos.
Didžioji jos dalis atiteko dirbančiųjų kvalifikacijos, žinių, gebėjimų didinimui. Beveik 40 mln. litų ESF ir bendrojo finansavimo lėšų paskirstyta 47 projektams darbuotojų kvalifikacijai kelti pagal BPD 2.2. priemonę „Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymas”.
Taip pat dalis paramos buvo skirta socialiai pažeidžiamų grupių integracijai į darbo rinką, t.y. žmonėms, turintiems specialius poreikius, – neįgaliesiems, nuteistiesiems, vyresnio amžiaus moterims ir pan. – ir kuriems sunku integruotis ar grįžti į darbo rinką.
17,5 mln. litų skirta 21 projektui pagal BPD 2.3. priemonę „Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija”.
– Kiek apskritai paramos Lietuva galėtų gauti iš ESF?
– Iki 2006 metų visoms minėtoms veiklos sritims numatyta 418 mln. litų. Iš šių pinigų jau paskirti minėti 110 mln. litų. Taigi liko apie 300 mln. litų, į kuriuos Lietuvos pareiškėjai gali pretenduoti. Kiek iš jų bus paskirstyta, priklausys nuo to, kiek daug ir kiek gerų projektų bus pateikta.
Naudojantis ESF lėšomis, galima siekti priderinti visų lygių specialistų rengimą prie kintančių ūkio poreikių, didinti dirbančiųjų kvalifikacijos ir žinių lygį, stiprinti socialinę partnerystę, diegti modernias darbo ir darbo organizavimo formas įmonėse, plėsti socialiai pažeidžiamų asmenų integraciją į darbo rinką, stiprinti lygias galimybes darbo rinkoje.
Jurgita Kažukauskaitė