Studentų mitingu suinteresuoti universitetų rektoriai, teigia V. Daujotis

Lietuvos studentų mitingu „Tylos minutė aukštajam mokslui” suinteresuotas ne vien akademinis jaunimas, bet ir rektoriai, kurių tikslas – į universitetus pritraukti daugiau lėšų, bet nespręsti esminių aukštojo mokslo problemų. Taip interneto dienraščiui bernardinai.lt teigė Lietuvos mokslo tarybos narys, Studijų kokybės vertinimo centro specialistas Vytautas Daujotis.

Ketvirtadienį sostinėje rengiamos taikios akcijos organizatoriai užsimena apie studijų kokybę, bet, pasak V. Daujočio, nekalba apie ilgalaikę studijų sistemos reformą, kuri ją pagerintų.

„Net jei pinigų būtų pakankamai, ši aukštojo mokslo sistema nesugebėtų užtikrinti kokybiškų studijų. Jei mitinguotojai pareikalautų tikros, o ne imitacinės aukštojo mokslo reformos, tai labai nepatiktų rektoriams, nes dėl dabartinės padėties kalta universitetų vadovybė”, – konstatavo Studijų kokybės vertinimo centro specialistas.

Jo žodžiais, dabartiniai rektoriai neturi vadovavimo įgūdžių, nereikalauja iš pavaldinių kokybiško darbo, neatsisveikina su nemokančiais dirbti, nes yra pavaldinių, kurie juos išrinko, todėl gali ir išmesti, įkaitai.

„Reformuotoje universitetų valdymo sistemoje rektoriams populistams neliktų vietos”, – tvirtino V. Daujotis. Universitetų vadovybę pradėjus skirti taryboms, būtų lengviau vykdyti reformą. Nauji rektoriai nebijotų atleisti nekompetentingų dėstytojų, kviesti jų iš kitų šalių.

Mokslo tarybos narys taip pat siūlo pertvarkyti universitetų tinklą. „Vilniaus dailės akademija rengia bakalaurus Šiauliuose, neturėdama nei intelektualinių, nei materialinių išteklių. Vilniaus pedagoginis universitetas nebeturi nišos, nes mokytojų tiek daug nebereikia, ir dubliuoja Vilniaus universiteto veiklą”, – pateikė pavyzdžių V. Daujotis.

Jo nuomone, kai kurias aukštąsias mokyklas verta sujungti, mažinti universitetų skaičių ir steigti daugiau kolegijų.

„Universitetai prarado savo prasmę, jie pasidarė masiniai, studijų lygis krito. Jie turi konkuruoti pasaulyje, bet ne vienas su kitu. Jei būtume ambicingi, Lietuvos aukštosios mokyklos galėtų būti pasaulinio lygio”, – pabrėžė Studijų kokybės vertinimo centro specialistas.

Lietuvoje finansavimas aukštajam mokslui yra vienas mažiausių Europoje, o studijuojančiųjų skaičius – vienas didžiausių. V. Daujočio nuomone, už tai atsakomybę turėtų prisiimti universitetų vadovybė ir valdžia.

Rektoriai manė, kad už kiekvieną studentą gaus daugiau lėšų, bet taip neįvyko, nes biudžetas nėra guminis. Dėl to, Mokslo tarybos nario nuomone, studentų mitingas turėtų būti nukreiptas ir prieš Vyriausybę, kuri leido beatodairiškai didinti studentų skaičių.

„Tai savaime nėra blogai, bet kai studentai rengiami prastai, aukštasis mokslas panašėja į asocialią šeimą, kurioje daugėja vaikų, bet nesirūpinama jų išlaikymu”, – konstatavo Vilniaus universiteto dėstytojas.

Paklaustas, kada galima tikėtis esminės aukštojo mokslo reformos, V. Daujotis teigė, jog tai priklausys nuo politinės valios – nuo to, ar bus pritarta Švietimo ir mokslo ministerijos darbo grupės parengtoms Aukštojo mokslo plėtros plano nuostatoms.

„Norėčiau klysti, bet manau, kad trečiadienį Seime rengiamoje konferencijoje „Aukštojo mokslo sistemos reforma: kryptys ir sprendimai” bus pristatytas alternatyvus Rektorių konferencijos aukštojo mokslo plėtros planas, kuris nieko nepakeis”, – teigė universitetų valdymo reformos šalininkas, pridurdamas, jog dabartinis Seimas ir Vyriausybė greičiausiai palaimins būtent Rektorių konferencijos planą.

Akademinio jaunimo teigimu, dauguma studentų apie „Tylos minutę aukštajam mokslui” sužinojo iš skrajučių. Su jais dėl mitingo nebuvo tartasi.

2005-10-12 11:55