Gimtadienio šampanas su nuosėdomis

Apie tai, kad Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis apdovanotas Santakos garbės ženklu, kauniečiai būtų sužinoję tik po daugelio metų, kai, pasak O.Daugelio, šis ženklas atsidurtų Kauno prezidentūroje, Lietuvos valstybės apdovanojimų kolekcijoje.

Kauno savivaldybė garbės ženklą muziejaus direktoriui kažkodėl nutarė įteikti neviešindama šio fakto. Kad O.Daugeliui bus įteiktas antrojo laipsnio Santakos ženklas, nežinojo nei jis pats, nei visuomenė.

Tyliai, paslaptingai, paskubomis

Net internetiniame Kauno miesto savivaldybės puslapyje, pranešančiame apie svarbius miesto įvykius ir valdžios sprendimus, nėra nė užuominos apie tai, jog paskirtas pirmasis Santakos apdovanojimas kauniečiui.

Prieš Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktorių O.Daugelį Santakos garbės ženklą yra gavęs tik vienas žmogus – kadenciją baigiantis Čekijos ambasadorius P.Voznica.

Nors miesto Apdovanojimų tarybos nuostatai teigia, kad asmens, kuriam bus teikiamas Santakos garbės ženklas, kandidatūra privalo būti žinoma prieš du mėnesius, dėl P.Voznicos apdovanojimo buvo apsispręsta paskutinę minutę.

Analogiškas scenarijus pasikartojo ir teikiant Santakos garbės ženklą O.Daugeliui. „Prieš porą dienų susirinkome ir nutarėme, – paaiškino „Kauno dienai” Apdovanojimų tarybos narys Stasys Žirgulis. – Prieštaraujančiųjų nebuvo. Osvaldas Daugelis yra žmogus, labai daug nusipelnęs Kauno ir Lietuvos kultūrai”.

Vietoj dovanos – garbės ženklas

O.Daugelio nuopelnais kultūrai niekas neabejoja. Už juos Prezidentas Valdas Adamkus jį apdovanojo Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.

Kad O.Daugelį, vežiojantį po pasaulį M.K.Čiurlionio paveikslus, rengiantį įsimintinas parodas, besikviečiantį į muziejų garsius menininkus, nusprendė apdovanoti ir Kauno miestas, – natūralu ir suprantama.

Tačiau kodėl paskubomis, paslapčia, nepristatant visuomenei, neleidžiant kauniečiams sužinoti apie naująjį Santakos garbės ženklo nominantą?

Atsakymas į šiuos klausimus, ko gero, vienintelis: praėjusį penktadienį Osvaldas Daugelis šventė savo 50-metį. Jo sveikinti susirengęs Kauno meras Arvydas Garbaravičius, vicemeras Erikas Tamašauskas, kuris yra ir Apdovanojimų tarybos pirmininkas, kiti miesto valdžios atstovai nesugalvojo geresnės gimtadienio dovanos kaip Santakos garbės ženklas.

Kandidatų sąrašas nesudarytas

„Man šis apdovanojimas buvo visiškai netikėtas, – neslėpė O.Daugelis. – Nieko apie tai nežinojau, išgirdau tik atėjęs į darbą. Apie Santakos garbės ženklą nelabai daug buvau ir girdėjęs. Žinoma, tai džiugi staigmena”.

Santakos garbės ženklas Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktoriui būtų buvęs ne mažiau maloni staigmena ir tuomet, jei jo kandidatūra būtų buvusi žinoma iš anksto, kaip numatyta Apdovanojimų tarybos nuostatuose.

Yra nemažai manančiųjų, jog O.Daugelio pavardė jau seniai turėjo būti įrašyta į siūlomų apdovanoti Santakos ženklu kultūros ir meno atstovų sąrašą, kurį sudaryti dar balandį turėjo būti įpareigotas Kultūros skyriaus vedėjas Sigitas Šliažas.

Tačiau „Kauno dienai” S.Šliažas prisipažino, kad toks sąrašas dar nesudarytas.

Dėl furšeto nesijaučia kaltas

Paskubomis nusprendę jubiliejaus proga Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktoriui įteikti Santakos garbės ženklą, miesto vadovai atvyko į O.Daugelio gimtadienio furšetą, surengtą vienoje muziejaus salių.

Gimtadienio iškilmės, kuriose dalyvavo per 100 žmonių, sulaukė kontroversiškų nuomonių. Pasigirdo replikų, jog kultūros eksponatų pašonėje buvo valgoma ir liejosi svaigieji gėrimai.

„Nesijaučiu padaręs nusikaltimą, – sakė „Kauno dienai” O.Daugelis. – Visi geri parodų atidarymai, knygų pristatymai, net amžinatilsį dailininkų jubiliejų paminėjimai vyksta ir su vyno taurėmis, ir su kažkokia užkanda. Kai esi ne visai privatus asmuo, bet kolektyvo vadovas, negali per savo gimimo dieną pabėgti ir nuo visų pasislėpti. Taip žmones gali ir įžeisti. Šio gimtadienio vaišes, susinešę iš namų, man padovanojo muziejaus darbuotojai, kolegos. Toks buvo jų sumanymas, ir man jis labai mielas, esu dėkingas”.

Ar tinkama erdvė asmeninei šventei?

„Tai buvo furšetas, kuriame pasivaišino tie, kurie atvyko manęs pasveikinti, – pasakojo O.Daugelis. – Susirinko kūrybinių sąjungų atstovai, dailininkai, kolegos muziejininkai, Dailės istorikų draugija. Tai ką – visi kaip stulpai ir turėjo stovėti? Man tikrai gaila, kad kažkam užkliuvo tas dvi valandas trukęs pasivaišinimas”.

„Vokietijoje dalyvavau didžiulės parodos pristatyme, kuriame dvi dienas nuo ryto iki vakaro buvo vaišinama 2000 žmonių, – pasakojo jis. – Nereikia nė užsienio, juk ir pas mus įvairiomis progomis furšetai vyksta muziejuose, knygynuose, teatruose. Nemanau, kad nuo to, jog kokia nors proga pakeliama vyno ar šampano taurė ir suvalgomas sumuštinis, kas nors nukentėtų”.

Kiek anksčiau analogiška tema kalbinti Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus vadovai „Kauno dienai” vardijo sumas, kurias muziejui moka savo šventes čia panorusios švęsti kultūrinės organizacijos ir privačios bendrovės. Pasak direktoriaus pavaduotojos Dainos Kamarauskienės, šios sumos svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių litų.

„Turime suderinti daugybę dalykų – darbo laiką, apsaugą ir pan. Pagrindinėje M.K.Čiurlionio muziejaus salėje negali būti jokių balių, festivalių”, – tuomet pabrėžė O.Daugelis, tvirtinęs, kad patalpų nuoma padeda muziejui prisidurti lėšų. Tuo tarpu šįkart direktoriaus jubiliejui muziejaus patalpos nuomojamos nebuvo.

Paroda ir gimtadienis – skirtingi dalykai

Kultūros viceministras Faustas Latėnas, iškart po O.Daugelio gimtadienio paklaustas, ar etiška šalia kultūros vertybių kilnoti taures, atsakė, kad – ne. Vakar, kalbėdamas su „Kauno diena”, viceministras sutiko, kad parodų atidarymuose vynas gurkšnojamas, ir tai nėra nieko nusikalstamo. „Pats ne kartą dalyvavau tokiuose renginiuose”, – pasakojo jis.

„Bet vienas dalykas, kai vaišinamasi parodos atidarymo proga, ir šiek tiek kas kita, kai švenčiamas muziejaus direktoriaus gimtadienis, – sakė F.Latėnas. – Muziejaus vadovui švęsti savo jubiliejų tarnybinėse patalpose kažin ar labai gerai”.

„Asmeninei muziejaus vadovo šventei vis dėlto reikėtų rasti kitą erdvę, – kalbėjo kultūros viceministras. – Geriausia būtų, kad ministerija pagaliau turėtų normatyvinius aktus, kurie reglamentuotų tvarką panašiais atvejais”.

Jūratė Kuzmickaitė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.