Napoleonas Orda gimė 1807 m. Varatsevičiuose netoli Pinsko (dabar Baltarusija). Baigė Svisločės licėjų, studijavo Vilniaus universiteto Fizikos-matematikos fakultete. Buvo slaptos studentų organizacijos narys, aktyvus 1831 m. sukilimo dalyvis, apdovanotas už drąsą. Po sukilimo buvo konfiskuotas jo dvaras ir Orda, norėdamas išvengti arešto bei tremties, emigravo į Paryžių. Čia mokėsi tapybos pas prancūzų dailininką Pjerą Žerarą, muzikos – pas kompozitorių Frideriką Šopeną. Bičiuliavosi su Adomu Mickevičiumi, kompozitoriumi Ferencu Listu. Vertėsi muzikos pamokomis, kūrė polonezus, valsus, bendradarbiavo spaudoje, laikinai buvo Italų Operos Paryžiuje direktoriumi. Gyvendamas Paryžiuje vedė prancūzę Irenę Bougle, susilaukė sūnaus Vytauto. Daug keliavo po Vakarų Europos kraštus, eskizavo architektūros ir gamtos paminklus. 1856 m., po amnestijos, grįžo į tėviškę, atgavo nuosavybės teises. Tapęs generolo Adomo Ževuskio sūnaus auklėtoju, 1862 m. išvyko į Verchovnią (dabar. Ukraina), kur buvo generolo dvarai. Čia pradėjo piešti kraštovaizdžius ir istorinius paminklus, vėliau ėmė keliauti po kitas istorines Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos žemes, piešė garbingą praeitį menančias vietoves: pilis, bažnyčias, didikų rezidencijas, žymių amžininkų sodybas. Išliko daugiau nei 1000 piešinių. Dalį jų autorius įdėjo į 1875-1882 m. savo lėšomis išleistą „Istorinių vaizdų albumą” (Album widoków historycznych). Ant litografinio akmens Ordos piešinius perkėlė Aloyzas Miserovičius, išleido Maksimiljano Fajanso litografijos spaustuvė Varšuvoje. Albumą sudaro 260 litografijų, išleistų aštuoniomis atskiromis serijomis. Buvo numatyta išleisti IX ir X serijas, tačiau nebesuspėta. 1883 m. Napoleonas Orda Varšuvoje mirė.
Parodoje pristatomos pirmosios keturios albumo serijos, apimančios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorines vietoves. I ir II serijos išleistos 1875-1876 m. Jose sudėti dabartinėje Baltarusijos ir Ukrainos teritorijoje esančių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinių objektų vaizdai. III ir IV serijos, išleistos 1876 m., apima etnografinių Lietuvos žemių architektūros ir istorijos paminklus. Orda Lietuvoje lankėsi 1875-1877 m. Kaip romantizmo epochos žmogus jis jautė nostalgiją Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės praeičiai, kurios pėdsakus stengėsi užfiksuoti ne tik piešiniuose, bet ir po jais pateiktuose trumpuose parašuose. Juose pabrėžė vaizduojamų objektų sąsajas su LDK valdovų ir didikų gyvenimo faktais.
Parodoje pateikiami litografijose atspaustų tekstų vertimai. Verčiant dauguma Ordos aprašų patikslinti, atsisakant XIX a. vyravusių romantinės krypties istorikų interpretacijų. Paliktos Ordos laikų chronologinės ribos – dažnai pasitaikantis žodis dabar nurodo XIX a. II pusės situaciją. Vartojami dabartiniai vietovių pavadinimai.