Ant bankroto slenksčio atsidūrusią „Kraitenę” gali išgelbėti tik investuotojas, teigia „Verslo žinios”

Finansinių sunkumų kamuojamos žuvies produktų bei valgomųjų ledų gamintojos Marijampolės „Kraitenės” likimas paaiškės spalį. Arba į bendrovę ateis strateginis investuotojas, arba jai bus inicijuota bankroto byla, trečiadienį rašo dienraštis „Verslo žinios”.

Teigiama, kad „Kraitenė” gamina, tačiau tai nesumažina milijoninių nuostolių. Kol kas laiku su 500 darbuotojų bei didžiausiu kreditoriumi SEB Vilniaus banku „Kraitenė” atsiskaito pagal grafiką.

Pasak dienraščio, lapkritį SEB Vilniaus bankas spręs, ar eilinį kartą atidėti paskolų mokėjimo terminus „Kraitenei”.

„Kai bankas nemato, kad bendrovėje padėtis keistųsi iš esmės, jis labai atsargiai žiūri į galimybę pratęsti paskolų grąžinimą. O „Kraitenė” jau pasiekė tą ribą, kai reikia svarstyti, ką toliau daryti”, – sakė „Kraitenės” generalinis direktorius Rolandas Rutėnas.

Suomijos „Baltcap Management” valdomi fondai „Baltic Investment Fund” valdo 98,3 proc. „Kraitenės” akcijų. 2001 metais „Baltic Investment Fund” už maždaug trečdalį nuostolingai dirbusios, tačiau 100 mln. litų apyvartą turėjusios „Kraitenės” akcijų sumokėjo 14,8 mln. litų, o 2003-aisiais padidino paketą iki kontrolinio.

Pasak R. Rutėno, apie „Kraitenę” sparną rėžia užsienio investuotojas, kuris yra „žuvininkas iki kaulų smegenų”. Dabar fondai kartu su SEB Vilniaus banku sprendžia dėl tolesnių santykių su juo.

Buvęs „Baltcap Management” partneris ir „Kraitenės” valdybos pirmininkas Vygandas Jūras patvirtino, kad investuotojas yra ir jis siūlo sprendimą. „Aš sprendimų nepriiminėju, nes nuo šios savaitės nesu bendrovės valdybos pirmininkas, aš pasitraukiau”, – sakė V. Jūras.

Anksčiau skelbta, kad „Kraitene” domisi didžiausia Lietuvos žuvų perdirbimo įmonių grupė „Vičiūnai”. „SEB Vilniaus bankas pasirinks tinkamą pirkėją, o mums „Kraitenė” nėra ta, be kurios neturėtume ką veikti ir kurios mums labai reikėtų”, – sakė „Vičiūnų” vadovas Visvaldas Matijošaitis.

„Kraitenė” pernai pasiekė 63,3 mln. litų apyvartą – 16 proc. mažesnę nei 2003-iaisiais (75,29 mln. litų). 2004-aisiais „Kraitenės” pardavimai Lietuvos rinkoje smuko 12 proc. – iki 41,35 mln. litų, o eksportas – 14 proc. – iki 20,83 mln. litų.

Pasak R. Rutėno, pardavimai Lietuvoje yra nuostolingi, nes nepadengia logistikos, produkcijos platinimo, prekės ženklų rinkodaros išlaidų. Eksporto „Kraitenė” padidinti negali be papildomų investicijų.

„Kraitenės” produktų portfelyje – žuvies produktai su prekės ženklu „Zigmas”, valgomieji ledai su prekių ženklais „Tirpukas” ir „Aurum” bei kiti šaldyti produktai.

2005-10-12 01:50

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.