Gyvenimas bendrabutyje: knygos po naktinio klubo ir netikėti lovos svečiai

Anot studentų, kiekvieną bendrabutyje praleistą dieną gali patirti daugybę netikėtumų, keistų ir linksmų nuotykių. Tuo įsitikinome aplankę Klaipėdos universiteto Malūnininkų g. bendrabučio gyventojus.

„Barakas” – savitas pasaulis. Tad neatsitiktinai kai kurių vyresnių kursų studentus jau gali išgirsti kalbant apie artimiausiu metu planuojamas bendrabučių „fuksų” krikštynas…

Daugiau jaukumo

Niūrūs Malūnininkų „barako” koridoriai neatrodo už savo sienų splepiantys „europietiškai” suremontuotus kambarius, bet dauguma studentų savo būstą stengiasi tvarkyti.

Tad kampe numestos neplautos kojinės ar vidury kambario stūksantis pustuštis bulvių maišas aptinkamas ne taip dažnai, o gražiausio Malūnininkų bendrabučio kambario gyventojoms Redai ir Aušrai apie tokią netvarką turbūt ir pagalvoti šiurpu…

„Norėjome sukurti kuo jaukesnę aplinką, kuri, grįžus iš sunkių paskaitų, pakeltų nuotaiką. Iš namų parsivežėme kuo daugiau sau mielų daiktų, nuotraukų, kad galėtume prisiminti pačias gražiausias savo gyvenimo akimirkas”, – pasakoja antrakursė Reda.

Lietuvių filologiją ir režisūrą studijuojančiai merginai labai patinka gyvenimas bendrabutyje. „Čia susirandi tikrai daug draugų, pažįstamų ir niekada nesi vienas”, – džiaugiasi Reda.

Girtas Romeo

Daugelis pasakoja, jog, gyvenant studentų bendrabutyje, pažintys užmezgamos labai lengvai.

„Su draugėmis ruošėme kuklią gimtadienio šventę. Net neaišku, kaip apie tai sužinojo mūsų kaimynai, bet atkeliavo su gėlėmis bei šampanu ir praskaidrino visą vakarą. Iki to laiko menkai pažįstami vaikinai tapo labai gerais mūsų draugais”, – savo prisiminimais dalijosi antrus metus bendrabutyje gyvenanti Aušra.

Žinoma, būna ir ne tokių linksmų situacijų… „Vieną vakarą į mano kambarį įsiveržė visiškai nepažįstamas neblaivus vaikinas, kuris primygtinai kartojo, jog aš esu jo mergina. Teko ilgai aiškinti, kad taip nėra, tačiau vaikinas nepasidavė – iškart užrašė savo telefono numerį ir pasiūlė draugauti. Žinoma, nebuvau sužavėta” , – juokdamasi prisiminė trečiakursė Raimonda.

Lovoje su draugu

Aišku, daugiausia išdaigų bendrabučiuose prikrečia vaikinai, kurie, paklausti apie savo nuotykius, dažnai nusišypso ir prasitaria, jog kai kurias jiems nutikusias istorijas išgirsta tik išsiblaivę – iš draugų…

„Vienas bendrabučio vakarėlis man baigėsi it po šaltu dušu. Po visos nakties linksmybių atsibudau bendrabučio balkone. Iš pradžių net nesuvokiau, kur esu, tačiau miegai išsilakstė, kai aplink savo kūną pamačiau kreida apibrėžtus kontūrus… Kažkas tikrai šmaikščiai pajuokavo”, – pasakojo antrakursis Andrius.

Būna ir taip, jog po audringų vakarėlių du vaikinai atsibunda vienoje lovoje. Tada pašaipos iš „porelės” netyla kelias savaites.

„Naktį miegodamas pajutau, jog kažkas lipa į mano lovą. Iš pradžių nieko nesuvokiau, bet, pajutęs, kad esu stumiamas iš jos, greit šoktelėjau. Mano lovoje jau rengėsi miegoti nepažįstamas vaikinukas. Pasirodo, jis sumaišė bloko kaimynių kambarį su mūsiškiu… Teko svečią palydėti iki jam skirtos lovos”, – naktinius nuotykius pasakojo antrakursis bendrabučio gyventojas Tomas.

Pasilinksminai? Prie knygų!

Studentai prisigalvoja įvairių linksmybių: savaitgaliais rengia fiktyvias vestuves, žaidžia kortomis, žiūri filmus, tačiau pasitaiko ir keistokų laisvalaikio leidimo būdų, kai deginamos žvakės, buriama ar bendrai meldžiamasi…

Nepaisant to, daugelis bendrabutyje gyvenančių studentų mano, jog draugai ar kambario kaimynai mokytis netrukdo. Tai esą priklauso nuo pačio studento. Tačiau kurioziškų situacijų ar kreivų žvilgsnių moksliukai bendrabutyje neišvengia.

„Pirmame kurse mokiausi beprotiškai daug. Labai pavydėjau kaimynėms, kurios surasdavo laiko ir pasilinksminimams. Vieną vakarą draugės išsiruošė į klubą, žinoma, vadino ir mane, tačiau aš, susirietusi lovos kampe ir apsivilkusi ilgus naktinius, skaičiau filosofijos knygą… Įsivaizduoju, jog kambariokėms toks vaizdas atrodė tikrai juokingai”, – prisiminimais dalijosi trečiakursė Lina, kuri netrukus įgudo derinti mokslus ir pasilinksminimus.

„Būna vakarų, kai norisi pasiausti, tačiau mokslų apleisti taip pat negaliu. Kartais grįžusi iš vakarėlių ruošiuosi paskaitoms visą likusią naktį, – atviravo ji. – Į paskaitas einu visiškai nebijodama, o išsimiegu grįžusi iš universiteto…”

Germina Palekaitė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Švietimas su žyma , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.