Aukščiausiasis Teismas antradienį pradėjo nagrinėti Generalinės prokuratūros skundą dėl Vilniaus merą Artūrą Zuoką ir įmonių grupės „Rubicon group” atstovus išteisinusio nuosprendžio.
Antradienį Aukščiausiasis Teismas išklausė prokuroro, nukentėjusiojo Vilmanto Drėmos ir jo atstovo bei išteisintuosius ginančių advokatų pasisakymus.
Prokuroras Simonas Slapšinskas prašė patenkinti skundą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Jo teigimu, ankstesnius sprendimus priėmę teismai netinkamai taikė Baudžiamojo kodekso nuostatas ir neteisingai vertino įrodymus.
Posėdyje dalyvavęs nukentėjusysis Vilmantas Drėma nekomentavo, kokio tikisi Aukščiausiojo Teismo sprendimo. „Nesu teisininkas ir negaliu komentuoti. Jūs vykdote valstybėje aukščiausiąjį teisingumą, todėl manau, kad jūsų sprendimas bus teisingas” – teisėjams sakė V. Drėma.
Nukentėjusiojo atstovas advokatas Kęstutis Čilinskas pabrėžė, kad prokuratūra be reikalo ignoruoja politinį bylos aspektą. Jo tvirtinimu, ikiteisminis tyrimas pradėtas darant įtaką tuometiniam prezidentui Rolandui Paksui ir buvęs pastarojo konflikto su A. Zuoku pasekmė. K. Čilinsko nuomone, ankstesni teismų sprendimai byloje yra teisingi, todėl skundas turėtų būti atmestas. „Jeigu politikų kova bus kriminalizuota, susidarys sąlygos persekioti opoziciją”, – sakė advokatas, kartu pripažindamas, jog kai kurie išteisintųjų veiksmai galėjo būti neetiški.
A. Zuoko ir „Rubicon group” atstovų gynėjai advokatai Raimondas Lideika ir Arūnas Petrauskas taip pat prašė atmesti Generalinės prokuratūros skundą. Jų nuomone, Baudžiamojo kodekso nuostatas ankstesni teismai aiškino teisingai, o tiriant įrodymus nebuvę padaryta procesinių pažeidimų.
Išklausęs pasisakymus teismas nusprendė bylos nagrinėjimą pratęsti trečiadienio rytą.
ELTA primena, kad A. Zuokas buvo apkaltintas tuo, jog 2003 metų balandžio-birželio mėnesiais per A. Janukonį įvairiais būdais bandė paveikti ir darė spaudimą miesto tarybos nariui Vilmantui Drėmai, kad šis balsuotų už Liberalų ir centro sąjungos vadovą A. Zuoką, o ne už jo konkurentą socialdemokratą Gediminą Paviržį. Anot prokuratūros atstovų, V. Drėmos balso buvo siekiama pinigais, nerealiais pažadais, prievartiniais vežiojimais į gydymo įstaigą ir užmiesčio sodybą.
Vilniaus 1-osios apylinkės teismas išteisino visus kaltinamuosius, nustatęs, kad jie nepadarė veikų, turinčių nusikaltimų požymių. Generalinė prokuratūra nuosprendį apskundė Vilniaus apygardos teismui, tačiau pastarasis skundą atmetė ir paliko galioti ankstesnį sprendimą.
2005-10-11 17:59