Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos naujuoju nariu tapo žurnalistas Edmundas Ganusauskas. Seimo opozicija, kuri turėjo pateikti savo atstovą į tarybą, jo kandidatūrai nepritarė.
Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas antradienį nusprendė pakartotinai pritarti opozicinių – Tėvynės sąjungos bei Liberalų ir centro sąjungos – frakcijų pasiūlytai Regimanto Čiupailos kandidatūrai į LRT tarybos narius.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Mykolo Romerio universiteto docentas pakeistų tarybai priklausiusią rašytoją Jurgą Ivanauskaitę.
Tačiau rugsėjo pabaigoje svarstydamas tarybos sudėties keitimo klausimą Seimas po pateikimo pritarė parlamentarės Marijos Aušrinės Pavilionienės Seimo nutarimo pataisoms, kuriomis naujuoju tarybos nariu siūlomas žurnalistas Edmundas Ganusauskas.
Todėl antradienį Seimas turėjo toliau svarstyti liberaldemokratės pateiktą pataisą, ir 43 parlamentarams balsavus už, o 29 prieš po svarstymo buvo pritarta E. Ganusausko kandidatūrai.
Nuspręsta, kad liberalcentristo Sauliaus Lapėno pataisa, kuria į tarybą siūloma R. Čiupailos kandidatūra, negalioja ir turi būti perregistruota, nes ja siekiama taisyti dar nepriimtą teisės aktą.
Parlamentas pritarė Seimo Pirmininko Artūro Paulausko siūlymui šį nutarimą priimti ypatingos skubos tvarka, tačiau, Tėvynės sąjungos bei Liberalų ir centro frakcijoms paprašius pertraukos, LRT tarybos sudėties keitimo klausimą Seimas nusprendė nagrinėti kitame posėdyje.
Į vakarinį Seimo posėdį susirinkę parlamentarai nepritarė S. Lapėno naujai užregistruotam projektui ir balsavo už E. Ganusausko skyrimą į LRT tarybą.
Konservatoriaus Sauliaus Pečeliūno teigimu, šis atvejis parodo, jog formuojasi naujoji dauguma, naujasis „paksizmas”.
Po balsavimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius tvirtino, kad valdančioji dauguma neturi teisės spręsti už opoziciją, ką skirti į tarybą, ji tokiu būdu parodžiusi valdomosios demokratijos pavyzdį.
Jo tvirtinimu, didelio skirtumo, kuris asmuo atstovaus opozicijai, nėra, tačiau čia esą principo reikalas.
Taryba yra aukščiausioji LRT valdymo institucija, atstovaujanti visuomenės interesams. Ji sudaroma 6 metams iš 12 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. 4 tarybos narius 6 metams skiria Prezidentas, 4 narius – Seimas, du iš jų skiriami iš opozicinių frakcijų pasiūlytų kandidatų, 4 narius kaip savo atstovus skiria Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija. Pasibaigus tarybos nario įgaliojimų laikui, jį paskyrusi ar delegavusi institucija (organizacija) naują narį skiria 6 metams.
2005-10-11 16:01