Seimas pradėjo realizuoti idėją tiesiogiai rinkti merus ir seniūnus. Parlamentas antradienį po pateikimo pritarė „darbiečio” Vladimiro Volčioko ir 37 Seimo narių grupės pateiktoms Konstitucijos 119, 122 ir 124 straipsnių pataisoms, kuriomis siekiama keisti savivaldos valdymo modelį ir įtvirtinti tiesioginius mero rinkimus.
Konstitucijos pataisas pristatęs Viktoras Muntianas tvirtino, jog dabar galiojanti nuostata, pagal kurią savivaldybės tarybą sudaro savivaldybės administracija, sukelia tam tikrų „sunkumų apsisprendžiant dėl savivaldos modelio pakeitimo”.
Todėl esą būtina pakeisti kompetencijos tarp tarybos, mero, seniūno ir savivaldybės administracijos pasiskirstymą.
Jo tikinimu, net ir priėmus Konstitucijos pataisas galės veikti dabartinis savivaldos modelis, mat „pataisos yra tokios apimties, kad galima pritaikyti bet kurį veikiantį modelį”. Be to, šis modelis, „darbiečio” žodžiais, pritaikytas tam tikrose Europos šalyse ir nesusilaukia priekaištų.
Tačiau opozicinėms frakcijoms priklausantys Seimo nariai suabejojo, ar atsakinga Seimui keisti Konstituciją nežinant, kokį siekiama įgyvendinti savivaldos modelį.
Konstitucijos 119 straipsnyje norima įtvirtinti normą, kad Savivaldos institucijų sudarymo ir veiklos tvarką nustato įstatymas. Taip, anot parlamentaro Rimanto Smetonos, bus galima lengvai keisti savivaldos įstatymus, mat tam užtektų paprastos Seimo narių daugumos, o ne 94 balsų, kaip tai numato Konstitucija.
Seimo nariams kilo abejonių ir dėl to, kad keičiant Konstituciją bus būtina keisti Vietos savivaldos, Savivaldybių tarybų rinkimų, Savivaldybių administracinės priežiūros ir kitus įstatymus, tačiau jų projektai Seimui nepateikiami. Jie taip pat teiravosi, ar su šiuo projektu supažindinta Konstitucijos komisija Seime.
Savo ruožtu V. Muntianas tvirtino, jog Konstitucijos komisija bus supažindinta tada, kai Seimas pritars šioms pataisoms, o įstatymų projektai bus pateikti Seimui svarstyti kartu su šiomis pataisomis.
33 parlamentarams balsavus už ir 4 prieš Seimas po pateikimo pritarė Konstitucijos pataisų projektui. Jį nuspręsta svarstyti lapkričio 24 dieną.
Parlamentarai taip pat nusprendė kreiptis į Vyriausybę ir Konstitucijos komisiją, kad šios pateiktų savas projekto išvadas.
Pagal šį savivaldos modelį jau per kitus savivaldybių tarybų rinkimus tiesiogiai išrinkti merai vadovautų ne tik atstovaujamajai, bet ir vykdomajai valdžiai. Šiuo metu meras yra tik tarybos pirmininkas, o savivaldybės administracijai vadovauja administratorius.
Toks modelis, suteikiantis merams suteikti didesnius įgaliojimus, Lietuvoje galiojo 1995-2002 metais. Konstituciniam Teismui išaiškinus, kad vykdomoji ir atstovaujamoji valdžios turi būti atskirtos, merai pradėjo vadovauti tik tarybai – atstovaujamajai valdžiai.
Nors pastaraisiais metais būta ne vieno bandymo įteisinti tiesioginius merų rinkimus, iki šiol gyventojai renka tik savivaldybių tarybų narius, o šie vėliau išrenka merus.
Reikalingas Konstitucijos ir kai kurių kitų įstatymų pataisas tikimasi priimti iki kitų metų vidurio.
Alternatyvias Konstitucijos pataisas dėl tiesioginių mero rinkimų siekusi įregistruoti liberalcentristė Violeta Boreikienė nesurinko tam būtino parašų skaičiaus, tačiau ji Eltai tvirtino paprašiusi Teisės ir teisėtvarkos komiteto Seime, kad šis, svarstydamas valdančiosios partijos pataisų projektą, atsižvelgtų ir į jos siūlymus.
Norint pakeisti Konstituciją, už jos pataisas turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai du kartus, tarp balsavimų turi būti padaryta ne mažesnė kaip 3 mėnesių pertrauka.
2005-10-11 15:07