„Nuteistųjų lygtinis paleidimas iš pataisos namų neturėtų tapti vien formaliais sprendimais”, – taip Teisingumo ministerijos specialistų atlikto tyrimo rezultatus apie šiais metais priimtas teismų nutartis dėl lygtinio nuteistųjų, turinčių nepilnamečių vaikų, paleidimo iš pataisos namų įvertino teisingumo ministras Gintautas Bužinskas.
„Šio tyrimo medžiaga ir išvados bus pateikti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui, Generalinei prokuratūrai, Vaiko teisų apsaugos kontrolieriaus įstaigai, Kalėjimų departamentui”, – apie tolesnę tyrimo eigą kalbėjo ministras G.Bužinskas. Tyrimą ministerija atliko po to, kai spaudoje buvo viešai paskelbta apie neva esančias Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) spragas, leidžiančias nusikaltusiems asmenims prisidengti vaikais arba juos įsivaikinus anksčiau laiko grįžti į laisvę.
Teismai gali, bet neprivalo paleisti anksčiau laiko
Kaip žinia, Bausmių vykdymo kodekse nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Teismas gali priimti sprendimą lygtinai paleisti asmenį iš pataisos įstaigos tik tuomet, jei jis įvykdo dvi sąlygas. Pirma, jis yra atlikęs tam tikrą įstatyme nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Trumpiausią minimalios bausmės dalį – vieną trečdalį – įstatymų leidėjas nustatė ir asmenims, turintiems vaikų iki septynerių metų arba du ir daugiau nepilnamečių vaikų (jei jiems neapribota tėvų valdžia). Be to, teismas turi išsiaiškinti, ar nuteistąjį galima toliau taisyti nuo visuomenės neizoliuotą, bet prižiūrimą.
Beje, nustatydamas tokį trumpą minimalų atliktos bausmės terminą įstatymų leidėjas jį siejo ne vien su paties nuteistojo noru greičiau išeiti į laisvę. Svarbiausias akcentas – vaiko ar vaikų interesai. Todėl teismas, taikydamas šią nuostatą, privalo įvertinti ir tai, ar nuteistasis palaiko ryšius su šeima ir vaiku, ar remia šeimą ir prisideda prie vaiko išlaikymo ir auklėjimo, ar rūpinasi vaiko sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, kokią įtaką daro bendram vaiko vystymui, ir pan.
Pažymėtina, kad pagal įstatymą pataisos įstaigos administracija nuteistajam atlikus minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį privalo kreiptis į teismą su teikimu dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų. Tačiau teismas turi teisę, bet ne pareigą taikyti šią galimybę. Beje, įstatymas nedaro skirtumo tarp biologinių ir teisinių tėvų.
Teismas turi įvertinti visas aplinkybes
Pažymėtina, kad išvadą, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, teismas turi priimti tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu. Svarbus ir jo požiūris į darbą, mokslą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvadą ir kt. Be to, teismas proceso metu turi teisę išklausyti pataisos įstaigos administracijos atstovo, prokuroro bei paties nuteistojo (jo advokato) nuomonę dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų taikymo galimybės.
2005 metais teismai lygtinį paleidimą iš pataisos namų pagal BVK 157 str. 3 dalies 1 punktą taikė 98 nuteistiesiems. Iš jų – 13 moterų (8 nuteistos už sunkius, o 5 – už nusikaltimus), 44 asmenys turi po 1 vaiką iki 7 metų, 40 – po 2 vaikus iki 18 metų, 8 – po 3 vaikus iki 18 metų, 2 – 5 ir daugiau vaikų iki 18 metų. 4 teismo nutartyse vaikų skaičius nenurodytas. Visais atvejais teismams buvo pateiktos pažymos apie tai, kad nuteistiesiems neapribota tėvų valdžia. Apskritai lygtinai išleistieji į laisvę dėl vaikų sudaro labai nedidelę dalį (apie 3,3 proc.) nuo bendrai lygtinai paleistų iš pataisos namų asmenų (per metus – apie 3000).
Teismo nutarčių apibendrinimo metu nustatyta, kad 6 nuteistieji tėvystę pripažino, o 1 nuteistasis vaiką įsisūnijo bausmės atlikimo pataisos namuose metu.
Apibendrinimo metu gauti rezultatai neleidžia nei patvirtinti, nei paneigti hipotezės, jog tėvystės pripažinimu arba įsūnijimu buvo tiesiogiai siekiama lygtinio paleidimo iš pataisos namų atlikus vieną trečdalį paskirtosios laisvės atėmimo bausmės. Beje, apibendrinimo metu dėl informacijos stokos nebuvo vertinamas tėvystės pripažinimo ir įsūnijimo pagrįstumas bei teisėtumas.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismai, remiantis teismo nutarčių turiniu, nei vienu tėvystės pripažinimo (įsūnijimo) atveju nekėlė, o tuo pačiu ir nenagrinėjo klausimo dėl galimo piktnaudžiavimo tėvyste (įsūnijimu).
Teismo nutarčių analizė rodo, kad teismai savo sprendimą lygtinai paleisti iš pataisos namų iš esmės grindė formaliais motyvais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vienoje nutartyje teismas nenurodė jokių motyvų, pagrindžiančių lygtinį paleidimą iš pataisos namų. Pažymėtina, kad kaip teismai įvertina, ar nuteistasis palaiko ryšius su šeima ir vaiku, ar remia šeimą ir prisideda prie vaiko išlaikymo bei auklėjimo, ar rūpinasi vaiko sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, kokią įtaką daro bendram vaiko vystymui, ir pan., tiesiogiai atsispindi tik 18 nutarčių.
Prokurorai ir pataisos įstaigų administracijos teisme neaktyvūs
Pastebėtina, net 68 nutartyse apie prokuroro poziciją apskritai nepasisakyta. Taip pat 72 nutartyse nepasisakyta ir apie pataisos įstaigos administracijos atstovo poziciją.
Tokia situacija leidžia kelti prielaidą, kad teikimo svarstymo teisminiame procese prokurorai dalyvavo neaktyviai (tik 6 nutartyje pažymėta, kad prokuroras pasiūlė atmesti teikimą). Tuo tarpu pataisos įstaigos administracijų praktika teikime neišsakyti pozicijos dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų taikymo (netaikymo) yra visiškai nepriimtina. Juk būtent pataisos įstaigos administracija geriausiai pažįsta nuteistąjį, turi didžiausią informacijos kiekį apie nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu, ryšius su šeima ir vaikais, ir t.t.
Išvados ir pasiūlymai prašosi kompleksinio tyrimo
Ekspertai pabrėžia, kad tik teismo nutarčių analizė, nenagrinėjant kitos medžiagos (pvz., pataisos įstaigos administracijos teikimų, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvadų, teismo posėdžio protokolų ir pan.), neleidžia padaryti kategoriškų ir visapusiškai objektyvių išvadų. Tačiau kai kurios teismų praktikos tendencijos atsiskleidžia ir gali būti vertinamos.
Visų pirma, apibendrinimo rezultatai neleidžia nei patvirtinti, nei paneigti iškeltos hipotezės, kad Bausmių vykdymo kodeksas, sudaro prielaidas asmenims, nuteistiems ilgomis laisvės atėmimo bausmėmis (paprastai už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus), pripažinus tėvystę (įsūnijus) išeiti iš pataisos įstaigos atlikus tik nedidelę paskirtosios bausmės dalį.
Teisingumo ministerijos nuomone, būtina atlikti visų lygtinių paleidimų iš pataisos namų, kai nuteistasis pripažindavo tėvystę (įsūnydavo), atvejų kompleksinį tyrimą. Jo metu galima būtų bandyti nustatyti ne tik lygtinio paleidimo iš pataisos namų, bet ir tėvystės pripažinimo (įsūnijimo) pagrįstumą ir teisėtumą. Tokį tyrimą atlikti galėtų tik bendra grupė, sudaryta iš Teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos, Kalėjimų departamento ir Įvaikinimo tarnybos atstovų.
Taip pat ekspertai atkreipia dėmesį, kad teismų praktika taikant lygtinį paleidimą iš pataisos namų turi būti tikslinama įvertinant, ar nuteistasis palaiko ryšius su šeima ir vaiku, ar remia šeimą ir prisideda prie vaiko išlaikymo bei auklėjimo, ar rūpinasi vaiko sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, kokią įtaką daro bendram vaiko vystymui ir pan. Teismų nutartyse turi būti tiksliai ir aiškiai nurodomi motyvai, pagrindžiantys teismo sprendimą tenkinti (netenkinti) teikimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų.
Be to, teisminiame procese, kuriame nagrinėjamas teikimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų, žymiai aktyvesnis turėtų būti prokuroras. Be to, visais atvejais, kai kyla abejonių dėl teismo nutarties, kuria tenkinamas (atmetamas) teikimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų, pagrįstumo ar teisėtumo, prokuroras, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodeksu privalo paduoti skundą.
Pataisos įstaigos teikime teismui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų turi būti aiški pozicija dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų taikymo (netaikymo), taip pat motyvai, pagrindžiantys tokią poziciją.
Sudėtingesniais, netipiniais atvejais (pvz., tėvystės pripažinimas ir pan.) pataisos įstaigos administracija turėtų apie tai iš anksto informuoti prokurorą, atsakingą už bausmių vykdymo priežiūrą, ir Kalėjimų departamentą. Be to, tokie aspektai turi atsispindėti ir pataisos įstaigos teikime teismui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų.
Dainius Radzevičius