Valstybės kontrolė įvertino valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos ir valstybės skolos ataskaitas

Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė šiandien Seimui pristatys Valstybės kontrolės išvadas apie 2004 m. valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos ir valstybės skolos ataskaitas. Jas Seimui teikia Vyriausybė.

R. Budbergytės nuomone, abi ataskaitos parengtos pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus. Ji pažymėjo Finansų ministerijos padarytą pažangą vykdant Viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės sistemos reformą.

Viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės sistemos reforma 2004-2005 m. sėkmingai pradėta įgyvendinti ir įgavo pagreitį. 2004 m. Finansų ministerija atliko esamos viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės sistemos analizę. 2005 m. Finansų ministerija parengė, o Vyriausybė patvirtino Viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės sistemos reformos koncepciją. Be to, 2005 m. Finansų ministerija parengė Viešojo sektoriaus apskaitos sistemos modernizavimo projektą. Europos Komisija priėmė sprendimą dėl šio projekto tvirtinimo ir finansavimo skyrimo.

Tačiau R. Budbergytė pabrėžė, kad, atskaitingumą vis dar reikia tobulinti ir pereinamuoju reformos laikotarpiu. Valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitoje nepakankamai atskleisti principai, pagal kuriuos parengta ši apyskaita, neatskleisti šių principų pasikeitimai ir pokyčių įtaka duomenims, kaip to reikalauja Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų įvykdymo apyskaitos sudarymo tvarka. Dėl šios priežasties Apyskaita gali būti skirtingai suprasta.

R. Budbergytė atkreipė dėmesį, kad 2004 m. valstybės skiriamų lėšų savivaldybėms valdyme neįvyko teigiamų poslinkių. Teigiamus poslinkius galima pastebėti tik šiais – 2005 m. Tačiau Valstybės tikslinių dotacijų savivaldybėms planiniai rodikliai ir toliau reikšmingai skiriasi nuo faktinių. Vis stiprėja negera tendencija, kai savivaldybės valstybės tikslines dotacijas valstybinėms funkcijoms vykdyti naudoja kitoms reikmėms. Esanti sistema iškreipia atlygintinumo savivaldybėms už valstybės funkcijų atlikimą principą, pažeidžia savivaldybių lygybės principą ir sukuria „sniego kamuolio” efektą, kai tikslinių dotacijų planavimas tampa vis mažiau pagrįstas. Valstybės lėšos savivaldybėms skiriamos procesui finansuoti, o ne rezultatui pasiekti. Skirtingai nuo valstybės biudžetinių įstaigų, kurioms skiriami asignavimai iš valstybės biudžeto, Seimas skiria savivaldybėms tikslines dotacijas nesant programų, jų vertinimo kriterijų. Atitinkamai Seimui neatsiskaitoma apie savivaldybių vykdomų valstybinių funkcijų įvykdymo rezultatyvumą ir efektyvumą. Valstybės kontrolė pasiūlė, kad savivaldybės privalomai teiktų Seimui ataskaitas apie valstybės biudžeto lėšų ir kito valstybės turto panaudojimą bei apie pasiektus rezultatus.

Įvairių Europos Sąjungos finansinės paramos instrumentų valdymo ir kontrolės sistemos iš esmės yra sukurtos pagal atitinkamų reglamentų nuostatas, tačiau pastebėjome ir trūkumų. Siūlome daugiau dėmesio skirti vidaus auditui. Būtina didinti šios srities specialistų skaičių, kelti jų kvalifikaciją, tobulinti metodiką ir koordinavimą. Apibendrintai galima teigti, kad pagrindinis trūkumas – Europos Sąjungos paramą administruojančių institucijų patirties ir gebėjimų stoka.

Valstybės skolos srityje buvo konstatuoti teigiami pokyčiai. Pastaraisiais metais Lietuvos valstybės tarptautiniai kredito reitingai didėja, o skolinimosi kaštai mažėja. 2004 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu nustatyti valstybės skolinimosi limitai neviršyti. Valstybės biudžeto asignavimų, palūkanų prognozavimo modelis yra atsargus. Jis padeda užtikrinti finansinį valstybės biudžeto stabilumą. Valstybė nesuteikia naujų valstybės garantijų ir nesudaro naujų paskolų perskolinimo sutarčių su ūkio subjektais. Taip yra stiprinamas finansinis stabilumas, mažinamas konkurencijos iškraipymas. Vis mažėja valstybės įsipareigojimai už ūkio subjektus, kuriems buvo suteiktos valstybės garantijos ir kurie nepajėgtų patys grąžinti paskolų.

Valstybės kontrolė rekomendavo tęsti teigiamą praktiką -neteikti naujų valstybės garantijų ir nesudaryti naujų paskolų perskolinimo ūkio subjektams sutarčių.

Išvados po pristatymo Seime bus paskelbtos Valstybės kontrolės interneto svetainėje www.vkontrole.lt .

Valstybės kontrolė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.